Sukūrus tinkamas apsaugos priemones, vaikus reikėtų įsileisti į socialinius tinklus
Atsiradus „Facebook“, iš pradžių ten rinkdavosi koledžo studentai, ieškantys karštų pasimatymų ir šalto alaus. Šiandien šis socialinis tinklas atviras visoms amžiaus grupėms, išskyrus (teoriškai) dar neturinčius 13-kos. Vadovaujamasi logika, kad vaikus reikia saugoti nuo interneto smurtautojų, persekiotojų ir nepadorių nuotraukų. Bėda ta, kad neturintys 13-kos „Facebook“ tinkle gali užsiregistruoti tiesiog pamelavę apie savo amžių. Suskaičiuota, kad vien JAV tokių – net 5,6 mln. Metas pergalvoti padėtį.
Variantai yra du. „Facebook“ gali arba dėti daugiau pastangų, kad vaikai niekaip negalėtų prisijungti, arba juos įsileisti, bet pasirūpinti apsauga. Bendrovė svarsto antrąją idėją. Jos vadovai diskutuoja, ar leisti vaikams kurti paskyras su tėvų priežiūra. Tai gali reikšti, kad tėvams bus lengva tikrinti savo atžalų draugus ir kontroliuoti naudojamas programas. Kalbama, kad „Facebook“ svarsto, kaip sąskaitą už palikuonių naudojamus žaidimus ir kitas programas būtų galima pateikti jų tėvams.
Daug žmonių pasibaisėję. Vienas aktyvistas „Facebook“ palygino su tabako gamintoju, bandančiu mažamečius kuo anksčiau pripratinti. Vaikus nuo „Facebook“ reikia saugoti, tvirtina bendrovės kritikai.
Taip nesąžininga. Socialiniai tinklai nesukelia vėžio. Nėra jokių įtikinamų priežasčių, kodėl vaikai neturėtų tarpusavyje bendrauti internetu. Nerimą kelia tie, kurie jau turi „Facebook“ paskyras, nes su jais elgiamasi taip, tarsi jie būtų suaugę. Daugelis susikūrė profilius (su nuotraukomis ir asmenine informacija), kuriuos gali matyti beveik bet kas. Dažnas po „Facebook“ naršo mobiliuoju telefonu, o iš kai kurių smalsuoliai sužino, kur tie vaikai yra. Kita problema subtilesnė: nūnai pirmoji vaikų pažintis su socialiniais tinklais dažnai prasideda apgaule, o tai anaiptol ne geriausias būdas skatinti būti geru interneto gyventoju.
Susitvarkyti savo sistemą „Facebook“ turi rimtų paskatų. Ji rizikuoja pažeisti vieną JAV įstatymą, kuris reikalauja, kad prieš rinkdamos informaciją iš vaikų įmonės turi gauti tėvų sutikimą. Jeigu bendrovė nieko nesiims, gali pasipilti bylos ir neigiama reklama, vaikams neišvengiamai pakliūvant į bėdą. Vienintelis klausimas – ką jai reikėtų keisti?
Nebeužtvenksi upės bėgimo
Programiniai filtrai, kurie užkirstų kelią nepilnamečiams vartotojams, vargu bau veiks, nes jaunieji moksliukai atras, kaip juos apeiti, ir papasakos visiems draugams. Daug geriau vaikams leisti atvirai registruotis „Facebook“ svetainėje ir jų bendravimui kurti saugesnę aplinką. Toliau pakalbėsime apie apsaugos priemones, kurios būtų gera pradžia.
Pirma, „Facebook“ turi užtikrinti, kad dar nesulaukusių paauglystės vartotojų privatumo nuostatos automatiškai būtų griežčiausios. Jų nuotraukas ir tai, ką jie planuoja veikti, turi matyti tik draugai, o ne draugų draugai arba visas internetas. Bendrovė taip pat turėtų sukurti paprastas kontrolės priemones, kad tėvai galėtų stebėti, ką jų atžalos priima į draugus, kokias programas jie gali naudoti ir kokia informacija apie juos renkama. Be to, šios nuostatos turėtų būti keičiamos tik tuomet, kai pakeitimą patvirtina tiek vaikai, tiek jų tėvai. Mažamečius tai apsaugotų nuo nedorėlių, taip pat būtų lengviau užtikrinti, kad vaikai matytų tik jų amžiui tinkamą turinį. O „Facebook“ tuomet galėtų vaikams patarti, kaip internete išlikti saugiems.
Kai kuriems vis tiek atrodys, kad tai didžiulė rizika. Juk galų gale „Facebook“ dosjė privatumo klausimais toks margas kaip languota „Formulės 1“ finišo vėliava. Bet alternatyva beveik neabejotinai blogesnė. „Facebook“ ir kitus socialinius tinklus slapta jau naudoja milijonai pažeidžiamų nepilnamečių vartotojų. Laikas juos traukti į dienos šviesą.
