Įmonės skundžiasi: bankai skolina nenoriai.
Bankams ateitis atrodo gražesnė nei įmonių vadovams
Dauguma mažų ir vidutinių mūsų šalies įmonių į 2013-uosius žvelgia gana optimistiškai ir tikisi apyvartos augimo, rodo SEB banko atliktos apklausos duomenys. Tačiau IQ kalbinti verslininkai į ateitį žiūri atsargiai ir svarsto, kad ženklaus augimo nebus tol, kol nebus kreditavimo.
„Planuojama apyvarta, eksporto plėtra, naujovių pasiūla ir prognozės dėl investicijų bei darbuotojų skaičiaus augimo rodo nuosaikaus augimo tendencijas“, – įmonių prognozes apie netolimą ateitį apibendrino SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.
Banko atliktos apklausos duomenimis, dauguma – 72 proc. – mažų ir vidutinių įmonių tikisi, kad jų metinė apyvarta 2013 m. padidės per 5 proc. Didesnio nei 15 proc. apyvartos augimo tikisi 16 proc. įmonių ir tik kas dešimta sako, kad apyvarta greičiausiai mažės. Trečdalis įmonių ketina plėstis eksporto rinkose, planuoja investicijas ir ketina rinkai pasiūlyti naujų produktų ar paslaugų. Kas ketvirta įmonė mąsto apie darbuotojų skaičiaus didinimą.
Žiūrint į apklausos rezultatus, tarp optimistiškiausiai nusiteikusių galima paminėti prekybos, transporto ir logistikos įmones. 5–15 proc. apyvartos augimą planuoja 73 proc. prekybos ir tiek pat transporto bei logistikos sektoriaus įmonių. Dalis banko apklaustų bendrovių planuoja investicijas, eksporto plėtrą, naujų produktų ar paslaugų pasiūlą rinkai ir darbuotojų skaičiaus augimą. Tačiau IQ kalbinti šių sektorių atstovai tvirtina į ateitį žvelgiantys gana atsargiai ir svarsto, kad įmonių plėtra ir apyvarta nebus didelė tol, kol kreditavimas bus vangus.
„Ar jūs girdėjote, kad būtų koks nors smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimas, lengvesnės kreditavimo sąlygos? To juk nėra, todėl netikiu, kad bus bent kiek didesnis augimas“, – sakė apie plėtrą praktiškai negalvojantis nedidelės didmeninės prekybos įmonės „Ekbi“ vadovas Algirdas Poška. Jis aiškino, kad sunkmečiu sugriežtėjusios skolinimosi sąlygos tokios išlieka ir dabar. Smulkiesiems verslininkams esą sudėtinga pasiskolinti net ir tokias nedideles sumas kaip 10–20 tūkst. litų.
„Visiems smulkiesiems, kurie pradeda savo verslą, pats svarbiausias momentas pradžioje yra apyvartinės lėšos. Jeigu jie turi nekilnojamojo turto (NT), gauti paskolą yra visiškai nesudėtinga, o iki 6 proc. siekiančios metinės palūkanos verslui nėra didelės. Bet ką daryti, jeigu neturi NT arba turi rizikuoti savo vieninteliu gyvenamuoju butu? Aš kalbu apie jaunus žmones“, – dėstė A. Poška.
Jam antrino ir tarptautines krovinių pervežimo ir ekspedijavimo paslaugas teikiančios įmonės „Daimanta“ direktorius Dainius Abramavičius: „Gauti paskolą iš banko šiais laikais yra sudėtinga. Kur kas sunkiau nei prieškriziniu laikotarpiu, kai galėjai paskambinti į banką ir kitą dieną gauti sutikimą. Dabar bankas ar lizingo bendrovė labai atidžiai peržiūri finansinius rodiklius, išanalizuoja, kokia situacija rinkoje apskritai ir užduoda daug klausimų, kurių anksčiau nebūdavo.“
Lizingu transporto priemonių parką atnaujinančios „Daimantos“ vadovas svarsto apie galimybę priimti daugiau darbuotojų į ekspedicijos sritį, tačiau apie apyvartos augimą kalba atsargiai. Apyvarta, anot jo, galėtų padidėti nebent metų pabaigoje, kai užsakovai prieš didžiąsias metų šventes pageidaus, kad jiems būtų atvežta daugiau prekių.
Tačiau V. Doveika skaičiavo, kad per penkis šių metų mėnesius jo atstovaujamas SEB bankas suteikė daugiau nei 300 mln. litų paskolų mažoms ir vidutinėms įmonėms. Jis svarstė, kad, suskaičiavus, kiek paskolų verslui suteikė visi šalyje veikiantys bankai, susidarytų tikrai nemenka suma.
„Investicijų skaičiai rodo, kad mažos ir vidutinės įmonės dar nenori prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų. Mes pastebėjome, kad trečdalis iš tų 300 mln. litų, kuriuos suteikėme mažoms ir vidutinėms įmonėms, buvo skirta apyvartinių lėšų finansavimui. Palyginti su 2011 m., apyvartinių lėšų finansavimas išaugo apie tris kartus“, – dėstė V. Doveika.
Laura Gabrilavičiūtė
