Trys žvilgsniai: iš teisininko I. Norkaus, politiko S. Šedbaro ir bankų prižiūrėtojo M. Mendelevičiaus tribūnos.
Kaip bus likviduotos „Snoro“ bankroto pasekmės? Atsakymo į šį klausimą ieškojo IQ Forumo dalyviai
Bankrutuojančio „Snoro“ istorija kelia daugybę klausimų tiek šio banko kreditoriams, tiek verslininkams ar politikams. Birželio 12 d. pagaliau įvyko pirmasis „Snoro“ kreditorių susirinkimas, kuris šiek tiek prasklaidė dūmų uždangą. Tačiau ne tiek, kad būtų atsakyti visi klausimai.
Dėl „Snoro“ keliamus klausimus galima suskirstyti į kelias grupes. Pirmoji – klausimai dėl nacionalizavimo pagrįstumo. Šią klausimų grupę galima pavadinti politine, mat apie tai pastaruoju metu bene daugiausia kalbėjo politikai – „Snoro“ bankroto aplinkybes tyrė Seimo laikinoji komisija. Šios komisijos išvadų projekte parašyta, kad bankas buvo nacionalizuotas skubotai, tačiau komisijos narių nuomonė dėl to išsiskyrė ir išvados galiausiai nebuvo patvirtintos.
Lietuvos banko Bankų priežiūros skyriaus viršininkas Mantas Mendelevičius atkreipė dėmesį, kad paaiškėjus realiai padėčiai „Snore“, ypač po to, kai pasirodė straipsnis „Lietuvos ryte“ apie neva ruošiamą susidorojimą su lietuviškais bankais, reikėjo veikti greitai: „Buvo peržengtos visos ribos, visos kitos priežiūros priemonės išnaudotos. Delsimas galėjo lemti didesnius nuostolius indėlininkams.“ Tad siekdama apsaugoti indėlininkų lėšas Vyriausybė priėmė sprendimą nacionalizuoti banką.
IQ Forume dalyvavęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, dirbęs laikinojoje „Snoro“ komisijoje, taip pat teigė, kad banko nacionalizavimą reikėtų vadinti skubiu, o ne skubotu. Tiesa, politikas išliko atsargus: tiesiai šviesiai neatsakė, ar nacionalizavimas buvo pagrįstas. Tačiau pridūrė, kad turtas, kurio trūko banke, taip ir neatsirado.
„Žvelgiant iš dabarties perspektyvų, pirma klaida buvo akcijų nacionalizavimas, nors jį galima pateisinti planuojamu banko gaivinimu“, – apie padarytas klaidas dėl „Snoro“ kalbėjo Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Vis dėlto panašu, kad dėl nacionalizavimo bent jau kol kas daug intrigų nebus – tai patvirtina ir forumo dalyvių klausimai, sukęsi apie bankroto padarinius ir galimybes atgauti prarastas lėšas.
„Bankų sistemoje pirmosiomis dienomis buvo neramu, tačiau vėliau situacija stabilizavosi, indėlių nustojo mažėti. Taigi sistemai ilgalaikio poveikio nebuvo. Kalbant apie poveikį „Snoro“ kreditoriams, skaudžiausiai nukentėjo neapdraustų reikalavimų turėję asmenys, įmonės. Kiek šie kreditoriai atgaus dabar, labai sunku pasakyti, nes tik birželio 12 dieną buvo kreditorių susirinkimas, be kurio sprendimai dėl turto pardavimo buvo negalimi“, – apie bankroto padarinius kalbėjo M. Mendelevičius.
V. Plunksnis pabrėžė, kad labiausiai nukentėjo neprofesionalūs investuotojai – indėlių sertifikatų pirkėjai. Todėl kyla klausimas, ar pats „Snoras“ ir priežiūros institucijos tinkamai aiškino šio instrumento riziką. Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas taip pat kalbėjo apie labai ilgą ir brangų bankroto procesą: „Akivaizdu, kad tarp kreditorių susirinkimo ir bankroto paskelbimo – per ilgas laiko tarpas, per kurį turtas gali nuvertėti. Kitas dalykas – administravimo kaina. Akivaizdu, kad kaina yra didelė ir per metus sudarys beveik 5 proc. nuo koreguotos turto vertės – tai vienas brangiausių bankroto administravimų.“
Daug aistrų kelia ir kreditorių eilė – joje valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ (IID) turi pirmenybę. Po to, kai bus patenkinti šios įmonės reikalavimai – 4 mlrd. litų, kurie buvo išmokėti apdraustų indėlių savininkams, – kitiems kreditoriams gali likti tik trupiniai arba visai nieko nelikti. Tad advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujantis partneris Irmantas Norkus, atstovaujantis „Snoro“ kreditoriams“, tvirtino, jog IID turėtų stoti į bendrą kreditorių eilę. Tiesa, tokiu atveju valstybės įmonė – kitaip tariant, mokesčių mokėtojai – netektų apie 2 mlrd. litų. I. Norkaus teigimu, šiuo atveju svarbiausia yra teisingumas, o kaina, net jei ir siekia 2 mlrd. litų, teisingumo siekio negali pakeisti.
„Jei būčiau advokatas, irgi taip kalbėčiau“, – taip I. Norkaus teiginius pakomentavo S. Šedbaras. Kita vertus, kažkas vis tiek turės susitaikyti su milijardų praradimu – ar tai bus valstybė, ar privatūs „Snoro“ kreditoriai.
Mantas DUBAUSKAS
