Lietuvos valdžiai, galvojant kaip į Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą grąžinti lenkus, gali tekti pasukti galvą, kaip jame išlaikyti latvius.
Latvijos politikai iš Lietuvos pusės negauna atsakymų dėl esminių projekto parametrų, o šalies viduje prasideda diskusija, kuri viešąją nuomonę gali paslinkti nebent VAE projekto nenaudai.
Akivaizdžiausiai Lietuvos politikų tikinimą apie tvirtą latvių pasiryžimą dalyvauti atominėse statybose Visagine paneigia patys latviai. Premjeras Valdis Dombrovskis antradienį pareiškė, kad Lietuvai neatsižvelgus į Latvijos ekonominius interesus braliukai VAE ištars „ne“. Tiesa, jau trečiadienį jis patvirtino pasiryžimą dalyvauti projekte ir teigė, kad svarbiausias klausimas – konkurencinga elektros kaina.
BNS naujienų agentūra pranešė, kad dar gegužę Latvijos energetikos ministerija išreiškė nuostabą dėl vienašališko Lietuvos sprendimo paskirstant šalims priklausysiančių akcijų dalis.
Neturi esminių atsakymų
Latvijos elektros sektorius yra maždaug dviem trečdaliais priklausomas nuo importo. Reinis Aboltinis, idėjų kalvės „Providus“ analitikas, kurio specializacija – energetikos sritis, teigia, kad trečdalį reikalingos elektros latviai pasigamina vietinėse hidroelektrinėse, o dar po trečdalį pasigamina iš „Gazpromo“ dujų ir importuoja.
Jei Latvija, investavusi 1 mlrd. eurų ir turėdama 20 proc. elektrinės akcijų, gautų 275 megavatus (MW) VAE gamybos pajėgumų, tai beveik padengtų numatomą jos energijos deficitą.
„Jei investuoji 1 mlrd. eurų, tikiesi, kad gamybos kaina bus konkurencinga, ypač „NordPool Spot“ rinkoje pavasario ir žiemos laikotarpiu, kai Skandinavijos rezervuaruose yra daugybė vandens ir jie gali gaminti labai pigią vandens energijos elektrą, kuri pagal kainą, ko gero, būtų vienintelė reali varžovė Visaginui“, – sako R. Aboltinis.
„Iš to, ką aš žinau, dar vis maža aiškumo dėl galutinės VAE kainos, ar produkcijos kaina, kurią minėjo Arvydas Sekmokas, yra reali ir ar į ją įskaičiuotos įmokos į eksploatavimo nutraukimo fondą bei nuolatinio atliekų saugojimo saugyklos statyboms. Yra klausimų, į kuriuos nėra galutinių atsakymų“, – sako ekspertas.
Prie Latvijos energijos poreikio ir elektros kainos nežinomųjų Andris Sprūdas, Latvijos tarptautinių reikalų instituto direktorius, prideda kitų energetinių projektų raidą (taip pat ir Baltarusijos bei Kaliningrado AE), ES ir Rusijos santykius energetikos srityje, naftos Estijoje šelfe būklę, ateities emisijų kvotas ir mokesčius.
„Šis projektas gali būti ne pats pigiausias, bet jei finansiškai išsitektume, jis gali būti perspektyvus – taip teigia Ekonomikos ministerija. Ir aš tuo neabejoju. Nepaisant to, kad yra daugybė nežinomųjų, Visaginas gali būti visai geras daiktas. Bet Visaginas susijęs ne tik su finansais ir ekonomika“, – sako A. Sprūdas.
Terminalo klausimas – praeitis
Anksčiau Latvijos dalyvavimo VAE projekte klausimas buvo siejamas su bendro suskystintų dujų (SGD) terminalo statybomis Latvijoje, o dabar tokiam susitarimui jau per vėlu, teigia IQ kalbinti latvių ekspertai.
„Jei aš būčiau Latvijos užsienio reikalų ministras, sakyčiau, kad mes garantuotume dalyvavimą VAE, jei jūs sutiksite žengti žingsnį į priekį dėl Latvijos ir Lietuvos jūrų sienos, jei palaikysite „Rail Baltica“ ir galbūt jei investuosite į elektros perdavimo linijų tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumo didinimą“, – sako R. Aboltinis.
„[Latvijos] suskystintų gamtinių dujų terminalas dabar yra kažkur niūriuose Europos Komisijos koridoriuose, taigi jį iš principo per vėlu naudoti kaip derybų įrankį“, – teigia Latvijos dienraščio „Dienas bizness“ užsienio naujienų redaktorius Didzis Melkis.
Jo teigimu, jūrinė siena ar geležinkelis yra trupiniai, palyginti su Latvijos investicija į VAE. „Tačiau, kaip sakoma, net maži dalykai gali būti malonūs“, – sako žurnalistas.
Dalijasi įsivaizduojamą milijardą
„Ar yra dar kas nors, ką Latvija gauna investuodama 1 mlrd. eurų, neskaitant grynų elektros pajėgumų?“ – toks klausimas, pasak R. Aboltinio, keliamas Latvijoje. Jo įsitikinimu, pozityvus socioekonominis poveikis – darbo vietos ir pan. – būtų juntamas tik laikinai arba apsiribotų Daugpilio, esančio netoli Visagino, apylinkėmis.
„Didžioji dalis ekonominių šio projekto apsukų liktų Lietuvoje. Daug interesų grupių užduoda šį klausimą: kiek Latvija turėtų būti suinteresuota, turint galvoje socioekonominį poveikį? Ir, žinoma, užduodamas hipotetinis klausimas, ką mes galėtume nuveikti su 1 mlrd. eurų, jei jis būtų investuotas į vietinę gamybą, pavyzdžiui, biomasės. Žinoma, to 1 mlrd. eurų Latvijos biudžete nėra – arba jis atsirastų Visaginui, arba jo nėra“, – teigia R. Aboltinis.
Neskaitant tokius klausimus keliančios latvių biomasės asociacijos, ekspertas taip pat mini galimą didžiulę „Gazprom“ įtaką. Latvijos piliečiams svarbus klausimas dėl to, ar Latvija neperkels investicijų išlaidų ant elektros vartotojų pečių.
Be to, Latvijoje nuolat šmėžavo solidi 1 mlrd. eurų suma, tačiau ji paskaičiuota nuo minimalios reikalingų investicijų sumos, t. y. nuo 5 mlrd. eurų, o projektas, kaip teigia Lietuva, gali brangti iki 7 mlrd. eurų, taigi Latvijos dalis išaugtų dar 400 mln. eurų.
Viešoji nuomonė svyruoja
„Nėra jokio tikro viešo spaudimo už arba prieš Visaginą – tai palikta politikos formuotojams. Manau, kad bendra pozicija yra atsargiai teigiama. Taip, tai brangu, esama principinių rūpesčių dėl saugumo, tačiau gerai būtų turėti tokį didelį Baltijos šalių projektą ir jis mus padarytų mažiau priklausomus nuo Rusijos dujų“, – latvių suvokimą apibendrina „Dienas bizness“ užsienio naujienų redaktorius D. Melkis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad koncesijos sutartyje su „Hitachi“ esantis 13.13 punktas informacijos prieinamumo ribojimu „jau sukėlė nervų Lietuvoje; Latvijoje – dar ne“.
„Manau, šiuo metu tempiamas laikas, – apie koncesijos sutarties pasirašymo atidėjimą teigia A. Sprūdis. – Būtent šiuo laikotarpiu ir vyks vieša diskusija. <…> Politinis elitas ir vyriausybė neberodo tokio pasiryžimo, kuris buvo prieš kelis mėnesius ar prieš metus. Jei viešoji nuomonė bus labai neigiama, nemanau, kad vyriausybė nuspręs tai daryti. Kuo ilgiau tai užsitęs, tuo viskas gali tapti sudėtingiau. Mūsų rinkimai vyks 2014 m., o savivaldos rinkimai – kitąmet. Mes greitai artėjame prie rinkiminio ciklo. Šiuo metu aš esu įsitikinęs, kad Latvija nepasirašys koncesijos. O debatai tęsis – ir kuo ilgiau, tuo viskas taps kebliau.“
