Artėjant JAV prezidento rinkimams vis karštesnė kova verda dėl ispanakalbių rinkėjų balsų.
Šią savaitę paaiškės JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl prezidento Baracko Obamos pasiūlytos sveikatos apsaugos reformos, kuri atitiktų konstituciją. Teigiamas teismo sprendimas gali smarkiai kilstelėti dabartinio šalies vadovo reitingus. Tuo tarpu respublikonų kandidatas Mittas Romney bando palenkti iš Lotynų Amerikos kilusius JAV gyventojus savo pusėn, tačiau vengia konkrečių atsakymų į esminius su imigracija susijusius klausimus.
B. Obamos inicijuotas „Prieinamos priežiūros aktas“ (angl. Affordable Care Act) garantuotų sveikatos apsaugą keliems milijonams JAV gyventojų, iki tol neturėjusių galimybės naudotis tokia privilegija. Tai neabejotinai pridėtų prezidentui populiarumo balų tarp jaunų ir ispanakalbių rinkėjų – dviejų grupių, kurias naujasis aktas palies labiausiai. Net jei sveikatos apsaugos reforma būtų pripažinta prieštaraujančia JAV konstitucijai, demokratas B. Obama sulauktų palaikymo, mat jo pasiūlymas yra vienas pirmųjų bandymų išplėsti sveikatos apsaugos sistemą.
Iš Lotynų Amerikos kilę asmenys sudaro 17 proc. JAV gyventojų ir yra viena sparčiausiai augančių etninių grupių šalyje. Net septyniose valstijose ispanakalbiai sudaro daugiau nei penktadalį balso teisę turinčių gyventojų, tad jų simpatijos vienam ar kitam kandidatui gali turėti esminį poveikį lapkritį vyksiančių rinkimų rezultatams. Negana to, gana vienodos Lotynų Amerikoje kilusių JAV piliečių pažiūros leidžia traktuoti šią grupę kaip vieną darinį, taigi ir politika jų atžvilgiu peržengia valstijų ribas ir yra orientuota į visą grupę.
Per 2008 m. rinkimus dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas buvo užsitikrinęs dviejų trečdalių lotynų amerikiečių balsų, o remiantis pastarojo meto apklausomis, situacija išlieka nepakitusi. Tačiau JAV prezidentas neužmigo ant laurų ir ėmėsi pačios opiausios, su ispanakalbiais susijusios problemos – imigracijos. Šiuo metu Jungtinėse Valstijose yra bemaž 12 milijonų nelegalių imigrantų, kurių didžiąją dalį sudaro atvykėliai iš Lotynų Amerikos šalių, tokių kaip Meksika, Kuba ar Kolumbija. Nors imigracijos klausimas jau kelis dešimtmečius yra vienas opiausių rinkimų metu, augant pilietybę turinčių iš lotynų amerikiečių skaičiui, atsiranda ir konkrečių bei įgyvendinamų pasiūlymų poreikis.
B. Obama pasiūlė nebedeportuoti asmenų, kurie į JAV atvyko būdami jaunesni nei 16 metų ir nėra buvę areštuoti bei atitinka minimalius išsilavinimo kriterijus. Negana to, prezidentas patikino, kad šiuos kriterijus atitikusieji gautų leidimą dirbti JAV ir galėtų siekti pilietybės palankiomis sąlygomis. Ekspertų skaičiavimais, B. Obamos planas paliestų daugiau nei 800 tūkst. jaunų žmonių.
Tuo tarpu M. Romney, jausdamas oponento pranašumą, ėmė švelninti savo poziciją dėl imigracijos. Siekdamas tapti Respublikonų partijos atstovu kovoje dėl prezidento posto M. Romney laikėsi griežtos pozicijos ir žadėjo atmesti bet kokius siūlymus švelninti natūralizacijos procesą, tuo tarpu susitikime su ispanakalbių rinkėjų atstovais praeitą savaitę užsiminė apie tam tikras išlygas šiuo klausimu.
Buvęs Masačusetso gubernatorius pasiūlė panašią koncepciją, kaip ir B. Obama. Tačiau po susitikimo su Lotynų Amerikoje kilusių rinkėjų atstovais pasigesta konkretumo ir originalumo. Paklaustas, ar pritars B. Obamos pasiūlymui švelninti sąlygas dėl imigrantų deportacijos, M. Romney atsakė: „Mano pasiūlymas spręs problemas ilgalaikėje perspektyvoje ir pranoks B. Obamos pasiūlymą, kuris yra naudingas tik trumpuoju periodu.“ Vis dėlto konkretaus pasiūlymo nebuvo sulaukta.
Floridos senatorius respublikonas Marco Rubio teigė, kad dabartinė jo partijos pozicija dėl imigracijos atstumia ispanakalbius rinkėjus ir kenkia M. Romney kampanijai. „Mums reikia atsikratyti imigracijos priešininkų etiketės ir pasisakyti už teisėtą imigraciją, vietoj bet kokios migracijos neigimo“, – aiškino M. Rubio. Floridos senatorius taip pat pabrėžė, kad imigracija yra neatskiriama JAV kultūros dalis, o ekonominės naudos dėl imigrantų iš viso pasaulio paneigti negali niekas.
Savaitraštyje „Newsweek“ išspausdintame straipsnyje „Imigracija gali paskandinti Mittą“ teigiama, kad respublikonų kandidatas atsisakydamas pritarti B. Obamos siūlymui dėl nelegalių imigrantų natūralizavimo gali pasirašyti sau mirties nuosprendį – esą dabartinis JAV vadovas stabiliai įtvirtina savo pozicijas visais svarbiais klausimais, o M. Romney ekonominė retorika pradeda įkyrėti.
