Beveik visą kadenciją bandęs reformuoti pensijų reformą, Seimas dabar linksta pačią reformą išleisti į pensiją.
Naujausiame įstatymo projekte gyventojams liko tik du pasirinkimai: arba prisidėti nuosavomis lėšomis prie kaupimo fonduose, arba grįžti atgal į „Sodrą“. Žinant gyventojų taupymo įpročius galima prognozuoti, kad nemaža dalis iš to milijono, kaupiančio lėšas pensijų fonduose, pasirinks antrąjį variantą.
Jei galiausiai pritars šiam variantui, politikai oficialiai patvirtins, kad 2003 m. pradėta pensijų reforma nebuvo sėkminga. Ir greičiausiai pradės naują.
Tiesa, antradienį turėjęs svarstyti pensijų reformos įstatymo paketą Seimas šį klausimą išbraukė iš darbotvarkės. Valdantieji nebesitiki įstatymų priimti iki atostogų, taigi liks tik priešrinkiminė rudens sesija.
Tačiau net jei parlamentarai iki rinkimų nespės priimti pataisų, šio klausimo imsis kitos kadencijos Seimas. Socialdemokratai ketina apskritai naikinti „Sodros“ pervedimus į privačius fondus. Tie patys socialdemokratai tuos pačius pervedimus, kuriems pritarė 2002 m.
2 proc. didesni mokesčiai
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką „Sodra“ į antrosios pakopos fondus perveda 1,5 proc. gyventojo draudžiamųjų pajamų. 2013 m. ši dalis turėtų padidėti iki 2,5 proc.
Valdantieji siūlo nuo 2014 m. „Sodros“ pervedamą dalį sumažinti iki 2 proc. ir ją mokėti tik tokiu atveju, jei gyventojas pridės ir savo lėšų. Iš pradžių žmogus turėtų pats pridėti 1 proc., tuomet valstybė pridėtų dar papildomai 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio (2+1+1 sistema).
Nuo 2016 m. sistema taptų 2+2+2: atitinkamai po 2 proc. į fondą pervestų „Sodra“, pats gyventojas ir valstybė – nuo vidutinio darbo užmokesčio. Norėdamas dalyvauti šioje sistemoje, gyventojas turėtų apie tai pranešti „Sodrai“. Jei nepraneš – įmokos į fondą nebebus pervedamos.
Kitaip tariant, norėdamas, kad į antrosios pakopos fondą būtų pervedama 6 proc. nuo jo uždarbio (prieš krizę buvo pervedama 5,5 proc.), gyventojas turės susitaikyti su tuo, kad socialinio draudimo mokestis padidės 2 proc. punktais.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkas konservatorius Rimantas Dagys užsimena ir apie dar vieną naujovę – valstybės valdomą pensijų fondą. Kol kas nėra konkretizuota, kas turėtų steigti ir valdyti šį fondą – dėl to būtų palikta apsispręsti Vyriausybei. Politiko teigimu, tai galėtų būti Lietuvos bankas arba „Sodra“.
R. Dagys teigia, kad valstybinis fondas niekuo nesiskirtų nuo privačių, tačiau jame dominuotų „socialinių reikmių supratimas“, o ne pelno siekis.
Opozicija nevieninga
Tuo tarpu pagrindinės opozicijos partijos, nusitaikiusios į valdžią po Seimo rinkimų – socialdemokratai, Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“ – dėl pensijų sistemos pasisako skirtingai.
Socialdemokratai savo programoje žada „stiprinti valstybinį socialinį draudimą“. Pasak Algirdo Syso, partijos atstovo SRDK, už šio teiginio slypi tai, kad socdemai nepritaria Vyriausybės pasiūlytai ir šiuo metu Seime svarstomai pensijų kaupimo sistemai. Partija siektų panaikinti pusę milijardo litų per metus kainuojančius pervedimus iš „Sodros“ į kaupiamuosius fondus ir paliktų galimybę fonduose dalyvauti tik savomis lėšomis. A. Sysas siūlo leisti pervesti iki 10 proc. savo pajamų į fondus ir už tai skirti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą.
Tuo metu „Trečiosios respublikos“ (taip pavadinta rinkiminė programa) architektai „Tvarka ir teisingumas“ deklaruoja siekį „pamažu pereiti nuo šiuo metu egzistuojančios solidarios pensijų sistemos prie kaupimo principu pagrįstos sistemos“. Algimantas Dumbrava, partijos atstovas SRDK, teigia, kad iš esmės pritaria dabartinės Vyriausybės siūlymui.
Darbo partija iš pirmo žvilgsnio nėra nusistačiusi prieš privatų pensijų kaupimą. „Sudarysime galimybę to pageidaujantiems apdraustiesiems vieną kartą grįžti iš antrosios pakopos pensijų fondų į valstybinio socialinio draudimo sistemą“, rašoma partijos programoje ir taip pat deklaruojamas siekis, „kad pensijų sistemoje būtų kuo įvairesnis išmokų šaltinių pasirinkimas“.
Tiesa, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ užmojai dėl pensijų reformos – ne tokie konkretūs, kaip pažadai padidinti pensijas. Pirmieji žada, kad vidutinė senatvės pensija sieks ne mažiau kaip 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio, antrieji pasikuklino ir pasiūlė tik pusę vidutinės algos.
„Vienintelė išeitis“
Pagrindinė priežastis, dėl kurios politikai nerimsta dėl pensijų reformos, – skurdoka „Sodros“ padėtis. Tad šiame kontekste keistai skamba ir pažadai didinti pensijas. Perviliojus bent dalį kaupiančiųjų fonduose, „Sodra“ sutaupytų dabar. Tačiau niekur nedingtų ateities problema – kaip užtikrinti sotesnę senatvę tiems, kurie išeis į pensiją tada, kai dėl mažėjančio gimstamumo dirbančių bus likę mažiau.
Boguslavas Gruževskis, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius, teigia, kad dabartinei „Sodros“ sistemai išlaikyti reikėtų, jog šalyje dirbtų apie 1,4 mln. žmonių ir vidutinis darbo užmokestis siektų maždaug 3 000 Lt, taigi būtų pusantro karto didesnis nei dabartinis, siekiantis maždaug 2 100 Lt.
Jo teigimu, tokie šuoliai nėra realūs, o net ir šie skaičiai 2017–2018 m. vėl taps nepakankami, nes 2015–2016 m. įvyks lūžis, kai pensinio amžiaus žmonių bus daugiau nei šešiolikamečių, kurie jau laikomi ateinančiais į darbo rinką, – ir ši disproporcija toliau tik didės.
„Sodros“ sistema neturi alternatyvos ir tai labai gerai, nes valstybinis socialinis draudimas, kaip faktas, yra didelis pasiekimas – jis garantuoja stabilumą“, – sako B. Gruževskis. Tačiau jis aiškina, kad valstybiniu draudimu galima piktnaudžiauti nepakankamai įmokant arba nesistengiant dirbti ir naudojantis išmokomis. Kaupiamųjų fondų privalumas yra tas, kad žmogus skatinamas pats imtis atsakomybės, o trūkumas – mažesnis patikimumas.
Pasak B. Gruževskio, vienintelė išeitis – didinti kaupiamųjų fondų vaidmenį kartu užtikrinant akylą jų kontrolę ir mažinti valstybinio socialinio draudimo apimtį, tačiau išsaugant šią sistemą ir nenuskriaudžiant esamų pensijų gavėjų.
