Parodoje bus apžvelgiama moterų veiklą Lietuvos viešojoje sferoje Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu.
Į Istorinę Prezidentūrą Kaune įžengia moterys. Siekiant pagerbti Lietuvos valstybei daug nusipelniusias moteris, daugiau kaip prieš 90 metų iškovojusias pilietines teises, liepos 4 d. Istorinėje Prezidentūroje atidaroma paroda „Valstybės moterys: artimui ir Tėvynei“ bei organizuojamas istorinis bėgimas.
Parodą atidarys jos globėja, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ir parodos mecenatė, Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė. Pranešimą apie moterų veiklą Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu skaitys VU KHF docentė, dr. Virginija Jurėnienė, daug tyrinėjusi ir rašiusi apie Lietuvos moterų judėjimą XIX a pabaigoje — XX a. pradžioje.
Šios parodos tikslas — apžvelgti moterų veiklą Lietuvos viešojoje sferoje Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu ir tinkamai įvertinti jų indėlį į modernios valstybės kūrimo procesą. Taip pat šioje parodoje yra bandoma atsikratyti kai kurių stereotipų ir praplėsti valstybės veikėjo sampratą. Paroda rengiama siekiant atkreipti dėmesį, kad rūpinimasis artimu yra taip pat svarbu kaip ir politinių vizijų ar strategijų kūrimas.
1919 m. pabaigoje Lietuvos moterys gavusios balsavimo teisę tapo pilnavertėmis pilietėmis. Ši teisė po kelių metų buvo patvirtinta nuolatinėje 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu šalyje veikė kelios dešimtys moterų organizacijų, turėjusių daugiau nei 120 tūkst. narių. Garsiausios iš jų: „Lietuvių moterų katalikių draugija“, „Lietuvos moterų taryba“ ir kitos. Moterys stengėsi neatsilikti nuo vyrų visose srityse, net ir sporte bei kariniame pasirengime. Tūkstančiai moterų priklausė Lietuvos Šaulių ir Skautų organizacijoms, aktyviai sportavo ir buvo pasiryžę drąsiai ginti savo šalį.
Paroda rengiama siekiant atkreipti dėmesį, kad rūpinimasis artimu yra taip pat svarbu kaip ir politinių vizijų ar strategijų kūrimas.
Pristatomas ryškiausių asmenybių —Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Felicijos Bortkevičienės, Sofijos Čiurlionienės, Magdalenos Galdikienės, Liudos Purėnienės, Vincentos Lozoraitienės, Sofijos Smetonienės, Onos Mašiotienės, Emilijos Pūtvienės ir kitų indėlis vienijant moteris bendram darbui šalies ir piliečių labui. Eksponuojami rašytojos S. Čiurlionienės, žurnalistės Magdalenos Avietėnaitės bei kitų veikėjų asmeniniai daiktai ir dokumentai.
Antroji parodos salė skirta moterų laisvalaikiui ir neformaliam bendravimui. Interjero detalės ir baldai padės pajusti ano meto moters salono — viešiausios namų erdvės atmosferą. Saloną puošia menininkių — tapytojos Marcelės Katiliūtės, dailininkės-fotomenininkės Domicelės Tarabildienės — portretai, fotografijos darbai, eksponuojami įžymių moterų asmeniniai daiktai, papuošalai, kosmetikos priemonės, dovanos.
Parodos atidaryme svečiai su kvietimais laukiami liepos 4 d. 16.30. Nuo liepos 5 d. parodą kviečiami aplankyti visi besidomintys. Paroda veiks iki 2014 liepos 4 dienos.
Valstybės dienos išvakarėse Istorinė Prezidentūra Kaune kartu su Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija kviečia bėgimo entuziastus ir jiems prijaučiančius dalyvauti tradiciniame istoriniame bėgime „Ir stok už garbę Lietuvos!“ 2012, kuris šiais metais dedikuojamas valstybės moterims. Varžybų pradžia 2012 m. liepos 4 d. 18.30 val., iš karto po parodos „Valstybės moterys: artimui ir Tėvynei“ atidarymo. Bėgikai startuos ir finišuos Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune kiemelyje (Vilniaus g. 33). Informacija apie bėgimą ir jo nuostatai www.lbma.lt.
