Z.Vaigauskas: papildomos kontrolės partijoms nereikia.
Rinkimų kampanija didžiosioms šalies politinėms partijoms atsieis kone 70 proc. visų per metus viešinti skiriamų pajamų, skaičiuoja viešųjų ryšių specialistai. Ir priduria: prieš rinkimus savo įvaizdžiu susirūpinę politikai atskleidžia, kaip labai jiems trūksta tiek patirties, tiek politinės kultūros bei nuoseklios komunikacijos.
Nuo balandžio 11 d. iki Seimo rinkimų spalio viduryje truksiančios politinės kampanijos metu kiekviena partija reklamai, informacijos sklaidai, susitikimams su rinkėjais galės išleisti ne daugiau nei po 2,7 mln. litų. Didžiosios politinės jėgos paskelbė besiruošiančios išleisti panašias ar kiek mažesnes pinigų sumas ir kartu aiškina, jog Vyriausiosios rinkimų kampanijos (VRK) nustatyta išlaidų kartelė galėtų būti ir didesnė. Ruošdamiesi rinkimams į 2008–2012 m. kadencijos Seimą visi politinės kampanijos dalyviai išleido 33 mln. litų. Viešinti išleidžiamos sumos ne rinkimų metais dažniausiai būna tris ar daugiau kartų mažesnės.
K.Gečas: specialistai tampa tik strategijų vykdytojais, o ne kūrėjais.
Anot Kęstučio Gečo, viešųjų ryšių agentūros „Viešųjų ryšių technologijos“ savininko, viešinti išleidžiamos pinigų sumos – išties didelės, o jos paskirstomos neproporcingai: „Politinė komunikacija Lietuvoje yra pakankamai chaotiška – ji itin suaktyvėja prieš rinkimus. Šiuo aspektu smarkiai išsiskiriame iš kitų šalių. Galime suskaičiuoti tik kelias dešimtis verslo atstovų, kurių metinės išlaidos rinkodarai viršija 1 mln. litų. Aš abejoju, jog didžiosios politinės partijos negalėtų skirti ir daugiau.“
Tačiau problema, anot K. Gečo, slypi kitur – politinė komunikacija vis dar grindžiama pačių partijų ar jų vadovų nubrėžiama viešinimosi strategija, tokiu atveju viešųjų ryšių agentūros, specialistai tampa tik strategijų vykdytojais, o ne kūrėjais.
Nenori susitapatinti
Viešųjų ryšių specialistų bendradarbiavimas su politinėmis jėgomis Lietuvoje nesuteikia garbės, teigia viešųjų ryšių agentūros „Idea Prima“ vadovas Paulius Tamulionis. Agentūra nebendradarbiauja su partijomis, nes tuomet būtų sunku išsaugoti atstumą – anksčiau ar vėliau susitapatinama su partija, jos ideologija: „Vakarų šalyse darbas su politinėmis jėgomis laikomas garbingu. Partijų laimėjimai laikomi ir agentūros sėkmingo darbo rezultatu. Tačiau Lietuvoje sunku susitapatinti ir neįkliūti į pačių politikų komunikacijos spąstus. Jei kliūva partijai, kliūva ir agentūrai, o tai gali paveikti santykius su kitais klientais – apolitiškais ar prijaučiančiais kitoms politinėms jėgoms.“
Politinių partijų siekis išlikti savarankiškais, patiems kurti įvaizdį visuomenėje priverčia rizikuoti viešųjų ryšių specialistus – neįmanoma atsakyti už politikų pareiškimus viešojoje erdvėje, sprendimus, kaip bendrauti su rinkėjais, politiniais oponentais. Šalies partijų komunikacija, viešinimas dažnai apsiriboja „kompromatų“ prieš oponentus paieška, skandalingų nuomonių ar pažadų skelbimu, mano viešųjų ryšių specialistai.
Anot P. Tamulionio, „juodųjų technologijų“ apraiškų itin apstu, o tai liudija apie politinės kultūros stoką, kurią gali pakeisti pačios didžiosios politikos atstovai, bet ne viešųjų ryšių specialistai.
„Viešųjų ryšių technologijų“ savininkas K. Gečas pridūrė – politinė komunikacija šalyje pernelyg populistinė ir priemonių šiai tradicijai keisti nėra: „Kiekvienas turi teisę pareikšti savo nuomonę, politikai tam turi itin daug galimybių, tačiau komunikacija apsiriboja skandalingais pažadais, nepagrįstomis nuomonėmis, nelogiškomis diskusijomis. Atėjus į valdžią to nesugebama įgyvendinti, dėl ko ir smunka gyventojų pasitikėjimas svarbiausiomis šalies valdžios institucijomis.“
P. Tamulionis atkreipė dėmesį, kad pasiruošimą rinkimams neįprastai anksti pradėjo Darbo partija, tačiau intensyvesnis viešinimasis pagrįstas teisme nagrinėjama „juodosios buhalterijos“ byla – kaupiamas partijai prijaučiančių rinkėjų ratas, kurie nesėkmės atveju galėtų tapti visuomenės pasitikėjimo, teisybės simboliu prieš „neteisingai nubaudusią valstybę“.
Darbo partijos pavyzdys demonstruoja, jog įvaizdžiu politikai rūpinasi, tačiau tik kraštutiniu atveju, o ir taikomos priemonės, skelbiama informacija kelia abejonių.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigė, kad neteisingą nuo teisingos politikų skleidžiamos informacijos nėra galimybių atskirti: „Galima pajuokauti – politinės partijos galėtų paklūsti reklamos įstatymo nuostatai, numatančiai neskelbti netikslios ar klaidinančios informacijos. Bet kas tai tikrins? Teisinga ji ar ne, galima įvertinti tik po kurio laiko.“
