Naujienų portalų rinkoje, jei lyderis „Delfi“ nesiims priemonių, įvyks permainos. Pagal dabartines tendencijas daugiausia skaitytojų turinčio portalo poziciją dar šiemet gali perimti „15min“. IQ domėjosi, kaip konkuruoja portalai: reklamdaviams ne visuomet demonstruojami tikri raumenys – nevengiama pavartoti ir laikinų steroidų.
„Pagal realius vartotojus delfi.lt yra stipriai priekyje, bet 15min.lt veržiasi aukštyn“, – IQ teigė Gryta Balserytė, interneto auditorijos matavimus Lietuvoje atliekančios įmonės „Gemius Baltic“ vadovė.
Pasak jos, jei 15min.lt išlaikys pastarųjų mėnesių augimo pagreitį, kurį įgijo nusipirkęs portalus zebra.lt ir orai.lt, tai lyderį gali pavyti jau šių metų pabaigoje. „Tačiau „Delfi“ irgi nesėdės rankų sudėję. Jei jie nori pritraukti naujų vartotojų, turės arba kurti naują turinį, arba įsigyti naujas svetaines“, – sako G. Balserytė.
Naujas turinys šiuo atveju visų pirma reiškia ne straipsnius apie ekonomiką, politiką ar kultūrą. Portalai konkuruoja specializuotomis skiltimis, kurių temos apima nuo žaidimų ir maisto receptų iki intymaus gyvenimo smulkmenų. Didieji užsienio portalai taip pat turi didžiules su naujienomis nesusijusias skiltis, pavyzdžiui, britų guardian.co.uk turi pažinčių ir darbo skelbimų nišas.
Naujienų portalai nenustos konkuruoti savo naujienų turinio operatyvumu, kokybe, įvairove ir išskirtinumu – siekiant išsilaikyti populiarumo viršūnėje arba į ją įkopti tai yra būtina. Tačiau randantis naujoms konkurencijos ir augimo tendencijoms gera redakcinė komanda yra nepakankama ir galbūt vis mažiau reikšminga portalo populiarumo sąlyga.
„Tai yra sunkiausias kelias“, – paklaustas apie portalų galimybę konkuruoti naujienų turiniu IQ teigė Linas Šiautkulis, interneto reklamos tinklo „Adnet Media“ vadovas. Jis portalų lankytojus lygina su mobiliųjų tinklų operatorių – čia sunku gauti visiškai naują vartotoją, bet gali jį prisivilioti iš kito portalo.
Atsispaudimai versus piliulės
Tradiciškai naujienų portalai, siekdami naujų vartotojų, į kitus portalus dėdavo ir tebededa reklaminius skydelius. Pavyzdžiui, 15min.lt skydeliai su straipsnių antraštėmis ir nuotraukomis mirga tai pačiai „Schibsted“ leidinių grupei priklausančioje skelbimų svetainėje auto.plius.lt. „Schibsted“ žino, kad automobilių skelbimus dažniausiai naršo vyrai, tad parenkami nebūtinai svarbiausi tos dienos straipsniai, o, pavyzdžiui, straipsniai apie automobilius, žūklę ar krepšinį.
Tuo metu alfa.lt, L. Šiautkulio teigimu, pirkdama skydelį kitai įmonei priklausančiame portale one.lt buvo gerokai išaugusi, tačiau vos tik reklama pasibaigė, unikalių vartotojų sumažėjo.
Pagrindinė naujienų portalų konkurencijos tendencija šiuo metu – pirkti kitus portalus, dažnai niekaip nesusijusius su naujienomis. L. Šiautkulio teigimu, naujausias būdas kelti lankomumą – portalus tiesiog laikinai nuomotis.
Tam, kad nusipirkto portalo lankytojų srautas būtų priskaičiuojamas prie pagrindinio domeno „gemiusAudience“ statistikos, pirkinys turi būti „pakišamas“ po pagrindiniu domenu: Orai.lt lankytojai po to, kai šį portalą nusipirko 15min.lt, peradresuojami į portalą orai.15min.lt.
Tačiau galima portalo nepirkti, o jį tiesiog išsinuomoti. Pavyzdžiui, portalas gaspadine.lt egzistuoja ir kaip savarankiškas portalas, bet tuo pačiu metu visas jo turinys yra išnuomotas alfa.lt, kur yra prieinamas kaip šio portalo rubrika. Taip pat alfa.lt platformoje veikia ir gerai žinomi skelbimų portalai aruodas.lt bei autogidas.lt, priklausantys kitai įmonei.
Kuo mažiau persidengia perkamo ir perkančio portalo auditorijos, tuo pirkinys geresnis, nes tai reiškia daugiau naujų vartotojų pagrindiniame portale.
Svarbiausia – nesukčiauti
„Mes neprašome kokių nors įrodymų, dokumentų, kad ta svetainė jiems priklauso. Koks UAB su kokiu UAB sudarė sutartį, mums nėra taip svarbu, svarbu, kad sutartis būtų“, – teigia G. Balserytė.
„Gemius Baltic“ vadovė aiškina, kad pagrindinė sąlyga – portalas, kurio srautą nori prisiskaičiuoti, turi būti prijungtas prie pagrindinio domeno ir tapti subdomenu. Pasak jos, tai normali praktika, panaši į televizijos kanalų ar spausdintų leidinių grupės.
„Tai nėra sukčiavimas, nes vartotojas ateina, jis varto tą turinį, jis atsidaro tą svetainę. Sukčiavimas mūsų požiūriu yra tada, kai mėginama generuoti srautą, kurio išties nėra“, – sako G. Balserytė.
Portalai gali įsigudrinti susitarti su svetimu portalu, kurio srautą nori įskaičiuoti sau, ir įdiegti savąjį „Gemius“ kodą. Arba lankytojui atsidarius portalą užkraunama papildoma vieno pikselio dydžio, kitaip tariant, nematoma, svetainė. Tokiems ir panašiems triukams naudojami automatiniai filtrai, tačiau kartais prireikia ir informacinių technologijų specialistų akies.
„Visko būna“
„Mes neskelbiame rinkai kiekvieną kartą, kai ką nors surandame. Perspėjame tą svetainę, nelegalus srautas yra minusuojamas ir galutiniam „gemiusAudience“ tyrimo rezultatui įtakos neturi. Pagal nerašytą susitarimą pirmą kartą mes įspėjame. Kartais tokie dalykai padaromi netyčia, o jeigu tai kartojasi, mes pagal sutartį galime šalinti tokias svetaines iš tyrimo“, – aiškina G. Balserytė.
Kol kas pašalinti svetainių iš tyrimo neteko, o kurios buvo įspėtos, ji atsisakė atskleisti, tačiau teigė, kad „visko būna turbūt su dauguma“.
Nišinio portalo, turinčio apie 15 tūkst. vartotojų per dieną, savininkas, sutikęs kalbėti konfidencialiai, IQ pasakojo, kad 2011 m. buvo kilusi mėginimų banga pirkti srautą iš nedidelių portalų. Jis pats teigia sulaukęs pasiūlymų iš dviejų naujienų portalų, esančių „gemiusAudience“ populiariausiųjų dešimtuke – buvo siūloma įdiegti didžiojo portalo „gemiusAudience“ kodą, o mainais, pavyzdžiui, pasiimti dalį reklamos pajamų.
„Buvo vienas flash žaidimų portalas, labai nepatrauklios išvaizdos ir nepatrauklus reklamai, tačiau su dideliu lankytojų srautu, kur jie ateina ir spaudinėja kokį nors žaidimą. Tai prie tokio daikto prisega kokį nors veiklą pradedantį portalą arba iš eilės kelis portalus ir sugeneruoja jiems populiarumą“, – teigia pašnekovas. Jis pats nesutiko su pasiūlymu, o ir ši schema nesuveikė dėl „Gemius Baltic“ priežiūros.
Nenorą atskleisti pamėginusius sukčiauti G. Balsrytė aiškina tuo, kad svetainės labiausiai bijo viešumo, o jų mėginimai gudrauti galiausiai neturi įtakos „gemiusAudience“ tyrimo rezultatams. Be to, jos teigimu, pusė pažeidimų padaroma netyčia, o antroje pusėje tyčios niekas nepripažįsta, bet „mūsų IT žmonės mato, kiek turi būti įdėta darbo, kad toks dalykas įvyktų“.
Reklamdaviai atsirenka
Pasak „Adnet Media“ vadovo L. Šiautkulio, mėginimai kelti lankomumą nuomojantis portalus gali tapti antraeilės reikšmės, nes reklamdaviai ima vertinti portalų auditoriją ir kampanijų rezultatus giliau.
„gemiusAudience“ pateikia kuo įvairiausios statistikos – kiek žmonių atėjo, kiek laiko praleido apsilankymo metu, kiek puslapių peržiūrėjo. Prie viso to įmonė užsakovams prideda dar ir demografinius auditorijos pjūvius, leidžiančius pamatyti ne tik kiek, bet ir kas žiūrėjo portalą – vyras ar moteris, senas ar jaunas, ir t. t.
Per „Google“ ieškantys blynų recepto ar informacijos apie kontraceptikus ir nueinantys į naujienų portalo subdomeną vartotojai, jei paprastai nesilanko tame portale, tampa naujais lankytojais. Tačiau jie portalui ir reklamdaviams nėra tokie vertingi.
Praleidžiamas laikas ir puslapių pervertimų skaičius yra portalo gyvybės požymiai, kuriuos labiausiai vertina reklamdaviai, aiškina L. Šiautkulis. Tuo metu per „Google“ paiešką ar kitas nuorodas atklystantys vartotojai sveikatos portalui prideda nedaug, nes apsilanko atsitiktinai ir dažniausiai neužsibūna.
L. Šiautkulio teigimu, portalų auditorijos Lietuvoje persidengia apie 70–80 proc., t. y. tokią dalį vieno portalo lankytojų sutiksi ir kituose portaluose. Todėl svarbiausia tampa prioritetai (kur lankytojai ateina pirmiausia) ir lojalumas (kur ateina dažniausiai ir praleidžia daugiausia laiko).
Būtent dėl lojalumo delfi.lt ir balsas.lt, kurie užima atitinkamai 1 ir 3 vietą pagal mėnesio realių vartotojų skaičių, vienos dienos auditorija, L. Šiautkulio žodžiais, „skiriasi radikaliai“.
Reikia savireguliacijos
„Gemius“ yra standartas ir jie apsisprendžia, kas yra legalu, kas ne“, – sako L. Šiautkulis.
Savo ruožtu G. Balserytė teigia, kad Lietuvoje reikalinga portalų ir reklamdavių asociacija, kuri ir prisiimtų atsakomybę nustatyti, kokios žaidimo taisyklės yra priimtinos, pavyzdžiui, galima ar negalima portalų turinio nuoma. „Gemius Baltic“, pasak jos, techniškai gali įgyvendinti bet kokius sprendimus, tačiau negali kopijuoti užsienio asociacijų priimtų taisyklių, nes kiekviena rinka skiriasi.
