Nors pakartotinių Graikijos parlamento rinkimų rezultatai atitraukė Kiprą nuo skardžio krašto, aukščiausi šalies pareigūnai baigiantis birželiui vis dar suka galvą, iš kur gauti 1,8 mlrd. eurų, reikalingų bankų sektoriui paramstyti. Liepos 1 dieną pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) perimsiantis Kipras blaškosi tarp dviejų galimų finansavimo šaltinių – Rusijos, kuriai neslepia simpatijų, ir ES.
Graikijos parlamento rinkimus laimėjus taupymui pritariančiai konservatorių partijai „Naujoji demokratija“ aukščiausi Kipro pareigūnai ir bankai, kuriems į nugarą šnopuoja nemokumo grėsmė, galėjo lengviau atsikvėpti. Tačiau iki liepos pradžios jie vis tiek privalo rasti bent 1,8 mlrd. eurų, kurių reikia norint išgelbėti antrą pagal dydį šalies skolintoją „Popular Bank“. Šis bankas į finansines bėdas įklimpo kovą, kai buvo nurašyta dalis Graikijos skolos, kurią yra suteikę privatūs kreditoriai.
Kipro bankų balanse yra dar maždaug 22 mlrd. eurų vertės iki šiol negrąžintų paskolų, kurios buvo išduotos Graikijos privačiajam sektoriui. Palyginimui: Kipro bendrasis vidaus produktas siekia 18 mlrd. eurų.
Pinigų bankams ieškantis Kipras blaškėsi tarp dviejų galimų finansavimo šaltinių – Maskvos ir Briuselio. Praėjusiais metais Rusija jau suteikė Kiprui 2,5 mlrd. eurų paskolą. Todėl dalis šalies gyventojų mano, kad Maskva yra bene vienintelis šaltinis, iš kurio galima gauti pinigų bankams padėti. „Aš labiau norėčiau, kad mus gelbėtų Maskva, – „The New York Times“ naujienų svetainei sakė 30-metė pardavėja Elena Tsolia. – Mes esame maža sala ir nenorime priklausyti Vokietijai.“
Gali būti, kad tokios pat nuomonės laikosi ir Kipro prezidentas Demetris Christofias – vienintelis komunistinių pažiūrų ES lyderis. Studijų Maskvoje metu sklandžiai rusiškai išmokęs kalbėti Kipro vadovas nori išvengti griežtų sąlygų, kurių turi laikytis valstybė, gaunanti europinį finansinės pagalbos paketą. Anonimais norėję likti Kipro pareigūnai naujienų agentūrai „Reuters“ patvirtino besiderantys su Maskva dėl 4–5 mlrd. eurų paskolos. Rusijos žiniasklaida taip pat skelbė apie vykstančius pasitarimus.
Kipras jau dabar tituluojamas Rusijos vartais į Europos Sąjungą. Šioje šalyje yra registruota tūkstančiai įmonių, kurių savininkai – rusai. O Rusijos tiesioginės užsienio investicijos į Kiprą pernai sudarė 20 proc. visų investicijų ir netgi aplenkė iš Kinijos atkeliaujančias lėšas. Todėl kyla klausimas: ką dar Rusija gautų mainais į dar vieną paskolą Kiprui? Kaip tai paveiktų Kipro ir likusios ES santykius?
Kai kurie analitikai įspėjo, kad paskolų ryšiais su Rusija susisaistęs Kipras gali tapti Kremliaus vasalu. Tuomet Kipro prezidentas, laikomas entuziastingu Rusijos vadovo Vladimiro Putino sąjungininku, o 2008 m. kelionės į Maskvą metu save netgi vadinęs „raudonąja Europos avele“, patektų į nelabai patogią padėtį.
Rusija iš tiesų galėtų pareikalauti nemenkos kainos už paramą Kiprui. Tarp Kremliaus pageidavimų gali atsirasti ir dideli gamtinių dujų rezervai, kurie neseniai atrasti Viduržemio jūros rytuose. Tiesa, Nikosija kol kas tvirtina, kad dideli gamtinių dujų telkiniai deryboms su Rusija jokios įtakos neturės.
Vis dėlto jeigu Kipras persigalvotų ir nuspręstų pasekti Graikijos, Portugalijos ir Airijos pėdomis ir paprašytų europinės paramos, jis taptų pirma euro zonos šalimi, kuri pirmininkaus ES, tačiau tuo pat metu bus praradusi nemenką dalį suverenumo – Nikosijoje periodiškai lankysis TVF, EK ir ECB inspektoriai, kurie stebės, kaip šalis mainais į finansinę paramą įgyvendina taupymo priemones.
Tiesa, pirmininkavimas ES galėtų būti šioks toks postūmis ekonominių ir finansinių bėdų turinčiam Kiprui. Nikosijos, Larnakos, Limasolio ir Pafoso miesto viešbučių savininkai jau trina rankomis ir skaičiuoja sulauksiantys maždaug 40 tūkst. svečių, kurie lankysis šalyje per pirmininkavimo ES renginius. Lankytojai, atvyksiantys į bent 200 konferencijų, turėtų būti gera paspirtis Kipro apgyvendinimo sektoriui.
Mažos ir skirtingos
Lietuva ir Kipras
BVP vienam gyventojui, eurais, 2011 m. 9500 20600
BVP augimas, 2011 m. 5,9 proc. 0,5 proc.
Infliacija, 2011 m. 4,1 proc. 3,5 proc.
Nedarbo lygis, 2011 m. 15,4 proc. 7,8 proc.
Vidutinis darbo užmokestis, 2011 m., eurais 461 1656*
Biudžeto deficitas, proc. BVP, 2011 m. 5,5 proc. 6,3 proc.
Valstybės skola, proc. BVP, 2011 m. 38,5 proc. 71,6 proc.
Skolinimosi reitingas, „Standard & Poor’s“ BBB (perspektyva stabili) BB+ (perspektyva neigiama)
*2006 m.
Šaltiniai: „Eurostat“, „Standard & Poor’s“.
