Jeigu euras žlugs, oro linijos stipriai nukentės.
Kai pelnas yra mažesnis už vietą kojoms ekonominės klasės keleiviams, oro linijų vadovų susitikimai retai kada būna linksmi. Tačiau šių metų Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) metinis susirinkimas turėjo būti visai kitoks. Pradėkime nuo to, kad susitikimui ši koordinavimo grupė pasirinko daugiausia žadančią rinką – jis vyko Pekine. Kelionės oru Kinijos viduje ir iš Kinijos klesti. Apie pusę pasaulio avialinijų pelno uždirbo būtent šios šalies oro bendrovės.
–
Tačiau birželio 11 dieną IATA atstovams susirinkus į iškilmingą vakarienę Didžiojoje liaudies salėje Tiananmenio aikštėje buvo juntamas nerimas. Pagrindinė pokalbių tema buvo ne tuzinai oro uostų, kurie šį dešimtmetį bus atidaryti Kinijoje, ir ne ketvirtis trilijono JAV dolerių, kurį ši šalis išleidžia, kad taptų aviacijos ir aeronautikos supergalia. Priešingai, visų žvilgsniai buvo nukreipti į finansinio chaoso Europoje šmėklą.
Euro zonos bėdos jau įstūmė daugelį Europos oro vežėjų į nuostolius. IATA tvirtina, kad kilo „rimta bankrotų grėsmė“. Išties Vengrijos „Malev“ ir Ispanijos „Spainair“, dvi gana stambios Europos oro linijos, jau bankrutavo. Keletas didelių oro bendrovių grupių, ypač „Air France-KLM“, stipriai karpo išlaidas.
Numatoma, kad pasauliniu mastu šios pramonės pelnas po mokesčių nuo 7,9 milijardo JAV dolerių 2011 m. smuks iki 3 milijardų JAV dolerių šiemet. Tai būtų tik pusė procento pajamų.
O jeigu žlugtų euro zona? „Tai būtų blogiau nei 2011 m. rugsėjo 11-oji“, – teigia Willie Walshas, „British Airways“ ir „Iberia“ valdančios bendrovės IAG vadovas.
O juk 2012-ieji galėjo būti visai neblogi metai. Pastaruoju metu aprimo naftos kainų augimas. Oru keliaujančių keleivių skaičius pasaulyje išaugo 6 procentais. Šis augimas buvo spartesnis už ilgalaikę tendenciją. Krovinių 2011 m. perskraidinta mažiau, bet daugelyje rinkų ši sritis atsigauna (tiesa, ne Azijoje). Turto panaudojimo rodiklis nuo 2009 m. buvusių 74 procentų išaugo iki 79 procentų. Lėktuvai skraido santykinai pilni, ypač Amerikoje.
Nepaisant to, be Europos bėdų, šiai pramonei yra kilusios trys kitos grėsmės. Pirma, naftos pasiūlos šokas, kuris, tarkime, gali ištikti dėl Irano krizės, gali vėl staigiai pakelti degalų kainas ir nušluoti pelną. Kai kurios oro bendrovės, tarp jų ir KLM, investuoja į biokuro technologijas, bet prireiks dešimtmečio, kol tai pradės atsipirkti. Kitos oro bendrovės draudžiasi nuo degalų brangimo, bet tai nemažai kainuoja ir gali duoti priešingą rezultatą, jeigu naftos kainos smuks. JAV oro bendrovė „Delta“ šiuo metu netgi baigia įsigyti naftos perdirbimo įmonę.
Antroji grėsmė kyla dėl netrukus prasidėsiančios naujų lėktuvų pristatymo bangos. Gamybos sunkumai ir „Airbus“, ir „Boeing“ privertė gaminti mažiau nei planuota. Tačiau jeigu visi naudos naujus lėktuvus pajėgumams didinti, o ne išklerusiems lėktuvams pakeisti, orlaiviuose gali atsirasti daug tuščių vietų.
Pastaroji grėsmė ypač kiršina euro zonos šmėklas su renginio šeimininkais. Europos Komisijos pastangoms įtraukti į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą aviacijos pramonės išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas prieštarauja daugiau nei 30 valstybių, tarp kurių Kinija yra nepaklusniausia.
Jeigu nebus bendro sutarimo, Europos šalys gali užkrauti didžiules baudas prasižengėliams ir konfiskuoti lėktuvus – tai galėtų sukelti prekybos karą. Birželio 12 dieną Kinijos oro linijoms atstovaujanti Kinijos oro transporto asociacija pareiškė, kad Kinija atsakytų panašiomis priemonėmis.
Kinijos vyriausybė uždraudė savo oro bendrovėms dalyvauti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje. Ji netgi grasino atšaukti savo bendrovių užsakymus, pateiktus „Airbus“. Tad tai – ne sutapimas, kad praėjusios savaitės pokylis buvo apmokėtas Europos lėktuvų gamintojo. Kinai atrodo nepalenkiami.
