„Naujosios demokratijos“ lyderis Antonis Samaras paragino daugiausia balsų rinkimuose surinkusias partijas sudaryti „išsigelbėjimo vyriausybę“.
Priėję ribą, kai trauktis iš tiesų nebeliko kur, pakartotiniuose rinkimuose Graikijos gyventojai suteikė šansą taupymą palaikantiems politikams ištraukti šalį iš finansinių problemų pelkės.
Kaip rodo preliminarūs balsavimo rezultatai, taupymo mainais į tarptautinę finansinę pagalbą politiką palaikančios partijos „Naujoji demokratija“ ir „Pasok“ užsitikrino daugumą 300 vietų turinčiame parlamente.
Konservatoriai „Naujoji demokratija“ surinko 30,1 proc. rinkėjų balsų arba 130 vietų šalies parlamente. Socialistus „Pasok“ palaikė 12,6 proc. rinkėjų, o tai lėmė, kad partijai atiteko 33 vietos parlamente. Radikalių kairiųjų pažiūrų partija „Syriza“, pageidaujanti į skutelius sudraskyti Graikijos susitarimą su tarptautiniais kreditoriais, surinko 26,5 proc. rinkėjų balsų ir gavo 71 vietą parlamente.
Rinkimus laimėjusios „Naujosios demokratijos“ lyderis Antonis Samaras iškart paragino daugiausia balsų rinkimuose surinkusias partijas sudaryti „išsigelbėjimo vyriausybę“. „Graikijos žmonės parodė valią likti euro zonos dalimi ir gerbti šalies įsipareigojimus, – žurnalistams sakė A. Samaras, kurį cituoja naujienų agentūra „Bloomberg“. – Mes neturime laiko pralaimėti.“
Socialistų „Pasok“ lyderis ir buvęs Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos pareikalavo, kad „Syriza“ prisijungtų prie vienybės koalicijos, padėtų šaliai išvengti tolesnės ekonominės suirutės ir išsaugoti jos vietą euro zonoje.
Tačiau radikalių kairiųjų lyderis Alexis Tsipras pareiškė, kad prie A. Samaro planuojamos vienybės vyriausybės prisijungti neketina. „Syriza“, anot jo, bet kokiu atveju pasisakys prieš taupymo politiką.
Savo ruožtu Europos Sąjungos pareigūnai prognozuoja, kad derybos dėl naujos Graikijos vyriausybės bus gana sudėtingos, bet svarsto, kad šaliai galėtų būti suteikta šiek tiek manevro laisvės.
„Graikijos įsipareigojimai iš esmės keistis negali. Tačiau aš įsivaizduoju, kad mes galėtume aptarti terminų atidėjimą“, – sekmadienį televizijai ARD sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido’as Westerwelle’as.
Graikijos viešųjų finansų ateitis yra priklausoma nuo 130 mlrd. eurų paskolos, kurią šalis gauna dalimis mainais į vykdomą taupymo programą. Jeigu politikai nesugebės vykdyti anksčiau duotų įsipareigojimų, Graikija gali bankrutuoti ir „savanoriškai“ išstoti iš euro zonos.
Tiesa, teisinių priemonių, kuriomis būtų galima priversti graikus palikti euro zoną, nėra. Todėl tikėtina, kad šaliai nesugebant vykdyti savo įsipareigojimų bus pratęsti jai suteikti terminai ir skirta daugiau pinigų.
IQ primena, kad į pakartotiniai parlamento rinkimai Graikijoje buvo surengti po to, kai gegužę vykusius rinkimus laimėjusios partijos nesugebėjo susitarti dėl koalicijos ir suburti naujo ministrų kabineto, galinčio planuoti tolesnį taupymą ir derėtis su tarptautiniais skolintojais.
Šį mėnesį graikai turi pristatyti planą, pagal kurį mainais į tolesnę finansinę pagalbą įsipareigotų 2013 ir 2014 metais sutaupyti dar 11 mlrd. eurų.
