Valdininkai džiaugiasi gerėjančiais ekonominiais rodikliais, tačiau socialinių išmokų ir paramos maistu gavėjų gretos neretėja.
Skurdas nesitraukia
Tipinis „Maisto banko“ „klientas“ – itin sunkia finansine situacija nesiskundžiančios ir išmokusios gyventi su mažais ištekliais, tačiau skurdo besigėdijančios šeimos.
Tai atskleidė tos labdaringos organizacijos paramą gaunančiųjų apklausa. Prieš savaitę Panevėžyje baigti dalyti beveik 8 tūkst. maisto paketų iš intervencinių atsargų tiekimo programos. Pasak „Maisto banko“ Panevėžio regiono padalinio vadovės Astos Palubinskaitės, pernai tuo pat metu paramos gavėjų buvo kone tūkstančiu daugiau, tačiau iš to spręsti apie gerėjančią ekonominę situaciją negalima. Dalį tokių žmonių sudaro nuolatiniai paramos prašytojai, o dalį – nauji vieniši asmenys ir šeimos.
„Nors maisto paketų šiemet buvo išdalinta mažiau, tačiau negalime spręsti, ar situacija gerėja. Po trečiojo dalijimo bus aiškiau.
Vieni dar metų pradžioje susitvarko reikalingus dokumentus, kiti – vėliau. Kita vertus, kiekvieną mėnesį atsiranda vis naujų paramos maistu gavėjų. Per pirmąjį dalijimą buvo paimta apie 5 tūkst. maisto paketų, per antrąjį – 8 tūkst., o per trečiąjį
planuojame išdalyti apie 12 tūkst.“, – kalbėjo A.Palubinskaitė.
Anot Panevėžio padalinio vadovės, maisto paketus gauna įvairūs asmenys, tačiau tendencija gana aiški – pagalbos dažniausiai reikia jaunoms šeimoms. Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo programos paramą dažniausiai gauna 3 asmenų šeimos, vidutinės jų pajamos – 718 Lt per mėnesį. Arba keturių asmenų šeima, gyvenanti iš 933 Lt per mėnesį.
„Maisto banko“ direktorė Deimantė Žebrauskaitė teigia, kad dažniausiai paramos maistu prašo darbingo amžiaus vidurinį ar specialųjį išsilavinimą turinčios moterys, auginančios nepilnamečius vaikus.
Tik kas dešimtas gaunantis maisto paketus turi aukštąjį išsilavinimą, 19 proc. jų dirba visą darbo dieną ir vis tiek skursta.
„Pagalbos dažniausiai reikia ne pensininkams, simuliantams ar asocialiems asmenims – remti maistu mūsų prašo tvarkingos, bet
mažai uždirbančios ir vaikus išlaikyti turinčios šeimos“, – pabrėžė D.Žebrauskaitė.
Gėdijasi prašyti paramos
Visuomenėje gaji nuomonė, kad parama skiriama ne tiems, kuriems labiausiai jos reikia, o tiems, kurie gyvena iš nelegalių pajamų ir tik apsimeta skurdžiais. Tačiau, D.Žebrauskaitės teigimu, kitų pajamų nei darbo užmokestis, pašalpos ar pensijos nurodė turintys tik 2 proc. paramos maistu gavėjų ir dešimtadalis Šeimos programos dalyvių, gaunančių besibaigiančio
galiojimo produktų. Tad daugeliui skaudu girdėti įžeidžiamas kalbas, neva tingintys dirbti ir patogiai gyvenantys iš pašalpų.
„Tokių šeimų vienam nariui tenka mažiau nei 250 litų per mėnesį. Atėmus būtiniausias išlaidas, vienam suaugusiajam ar vaikui tenka maitintis už vos 4 litus per dieną. Su tokiomis pajamomis ne tik pramisti, bet ir išgyventi nepaprastai sunku“, – mano D.Žebrauskaitė.
(…)
Visą Linos DRANSEIKAITĖS straipsnį skaitykite birželio 15 d. Sekundėje.
Dienraštį galite įsigyti spaudos kioskuose, prekybos centruose bei kitose prekybos vietose.
