Krizės pamokas išmokusiems Panevėžio regiono verslininkams dabar svarbu kuo geriau panaudoti regiono potencialą plėtrai, orientuoti eksportą į Rytų ir Vakarų rinkas (Skandinavijos ir Baltijos šalis, Didžiąją Britaniją, Lenkiją, Vokietiją, Rusiją, Baltarusiją).
Žalia šviesa – gamybai
„Swedbank“ Panevėžio verslo bankininkystės direktorius Giedrius Vilimas teigia, kad būtent eksportas į tas rinkas yra plėtros variklis. Didesnių galimybių augti turi ne prekybos ar paslaugų, o gamybos sektorius.
Atlikę regiono verslo ir pramonės plėtros analizę, tokias ateities perspektyvas mato šio banko analitikai.
Pasak G.Vilimo, Panevėžio apskrities verslą krizė palietė labiausiai – nedarbo lygis 2010 metais buvo pasiekęs net 23 procentus ir gerokai viršijo šalies vidurkį.
Didžiausią smūgį pajuto statybų, transporto, medienos, nekilnojamojo turto vystytojų sektorius.
Ekonominis sunkmetis mažiausiai palietė pakuotės gamintojus ir žemės ūkio sektorių.
Nebankrutavo įmonės kurį laiką kėlė sau tikslą išgyventi – atsisakė nepelningų produktų, sumažino darbuotojų skaičių, ieškojo naujų rinkų ir kaupė lėšas.
Greičiausiai atsigavo eksportuojančios įmonės, sunkiausia buvo į vietines rinkas orientuotoms bendrovėms. Nuo 2011-ųjų pramonės ir verslo plėtra regione įsibėgėja – daugėja užsienio investicijų, didėja įmonių eksportas į Vakarų Europą, atsiranda daugiau darbo vietų.
Šiuo metu nedarbas Panevėžyje perpus mažesnis nei 2010 metais.
Panevėžio regiono įmonės 2011-aisiais sukūrė apie 6 procentus šalies BVP, kuris yra apie 100 milijardų litų. Metų pradžioje apskrityje veikė 5720 įmonių.
Tarp 100 didžiausių Lietuvos įmonių 5 yra iš Panevėžio regiono.
Daug vilčių deda į LEZ
G.Vilimas įvardijo keturis „banginius“, kurie regionui padėjo nepaskęsti ir toliau jį sėkmingai plukdo per verslo vandenyną. Tai – užsienio investicijos, ES parama, „Via Baltica“ magistralė ir Panevėžio LEZ (laisvoji ekonominė zona).
Panevėžį, kaip žinia, yra ypač pamėgę norvegai. Čia veikia net 14 jų gamybos įmonių ir 2 pramonės parkai. Taip pat yra Danijos, Vokietijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos kapitalo bendrovių.
Labiausiai šiuo metų regiono atsigavimą skatina baldų, tekstilės ir maisto pramonė. Baldų ir tekstilės gaminiai daugiausia išvežami iš Lietuvos.
Šiuo metu Panevėžio regione yra pasirašyta 161 milijono litų vertės sutarčių. Iki 2015-ųjų Panevėžio regione planuojama panaudoti maždaug 200 milijonų litų ES paramos. Daugiausia jų bus išleista gatvėms tvarkyti, ūkinei veiklai plėtoti, daugiabučiams atnaujinti, viešosioms erdvėms pritaikyti.
„Swedbank“ Panevėžio verslo bankininkystės centro direktoriaus teigimu, „Via Baltica“ magistralė yra tas koziris, kurio miestas ir regionas dar iki galo neišnaudojo. Bankininkai įžvelgia galimybių kurtis naujoms ar plėstis esamoms logistikos įmonėms, taip pat – iš kitų sričių ateiti naujiems investuotojas, kuriems aktualu išnaudoti patogų susisiekimą su Baltijos ir kitomis šalimis.
Su Panevėžio laisvąja ekonomine zona siejami didžiausi investiciniai projektai – šiuo metu gautos 4 paraiškos, tačiau tikimasi, kad investuotojų padaugės iki 10. Jeigu taip įvyks, būtų sukurta 400 tiesioginių naujų ir 600 papildomų darbo vietų.
(…)
Visą Ingos SMALSKIENĖS straipsnį skaitykite birželio 14 d. Sekundėje.
Dienraštį galite įsigyti spaudos kioskuose, prekybos centruose bei kitose prekybos vietose.
