Ar Bažnyčiai reikalinga Savivaldybės brangi dovana – daugiau nei hektaro sklypas Kultūros ir poilsio parke, nesutaria ne tik politikai, bet ir patys dvasininkai.
Bažnyčios tarnai susikirto
Parke pastatyti unikalius Santarvės rūmus ir taip išgarsinti Panevėžį pasaulyje planų neatsisakantis kanauninkas daktaras Robertas Pukenis pripažįsta nematantis tokios dovanos prasmės, nes vyskupijos kurija ir taip gavusi teisę sklypu naudotis 99-erius metus.
Gerokai kuklesnę idėją – nedidukės bažnytėlės Parko g. – puoselėjantis Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas tvirtina, esą tebūdama nuomininke vyskupija negali pradėti jokių statybų.
Ar nemenką teritoriją rekreacinėje vietoje Savivaldybė atiduos Bažnyčiai, miesto Taryba spręs dar šį mėnesį. R.Pukenis prasitaria, kad politikų sprendimas gali atvesti net į teismą.
Žemės paliko tikinčioji
Kad vyskupas Savivaldybės prašo dovanoti sklypą, Santarvės rūmų statybomis dar prieš keletą metų paties Jo Ekscelencijos J.Kaunecko įpareigotas rūpintis kan. dr. R.Pukenis teigia sužinojęs ne iš bažnyčios tarnų, o politikų – vicemero „darbiečio“ Petro Narkevičiaus.
„Sklypas ir taip priklauso kurijai – panaudos būdu jai išnuomotas 99-eriems metams. Nemanau, kad reikėtų jaudintis, jog Savivaldybė už jį pareikalaus nuomos. Lietuvoje dar nebuvo tokio atvejo, kad bažnyčios neatleistų nuo mokesčio.
Labai protingai buvęs Panevėžio meras Vitas Matuzas yra pasakęs: ko jaudintis, jei negausit lėšų statyboms – sklypas kaip buvo, taip ir liks miesto“, – skubėti dovanoti būtinybės pripažįsta nematantis R.Pukenis.
Dvasininkas siūlo palaukti, kol bus sutvarkyti teisiniai testamento reikalai. Juo Santarvės rūmų statybai įsteigtai viešajai įstaigai tikinčioji paliko 4 hektarus.
Dalį žemės dvasininkas planuoja skirti rūmams, likusią dalį parduoti ir investuoti į jų statybas.
Tačiau netgi nesutvarkius palikimo, R.Pukenio nuomone, teisinių kliūčių Kultūros ir poilsio parke iškilti unikaliam statiniui nebūtų. Mat nors sklypą iš Savivaldybės nuomoja vyskupijos kurija, šioji, pasak kanauninko, jį yra perleidusi Santarvės rūmų projektą įgyvendinančiai viešajai įstaigai.
Iki statybų – porą metų
R.Pukenis mano, jog realu, kad nuo 2004-ųjų planuojamų rūmų statybos būtų pradėtos jau po poros metų. Iki šiol jas esą stabdė krizė – per ekonominį sunkmetį surasti rėmėjų sudėtinga. Rūmų statybai nepasisekė gauti lėšų ir iš Europos Sąjungos paramos fondų, nes Savivaldybė nesutiko tapti dalininke.
Kanauninkas teigia projektui jau išleidęs 58 tūkst. Lt. Dvasininkas tvirtina dėl projekto sutaręs su Biržų rajono Suosto bažnyčios architektu, bendrovės „Nadruva“ direktoriumi ir projektų vadovu Kaziu Tamošėčiu.
„Pasirašytos sutarties dar nėra, bet preliminariai mes jau aptarėme. Projektą jis parengtų per metus. Tam reikėtų maždaug 200 tūkst. Lt“, – teigė kan. dr. R.Pukenis.
Santarvės rūmų idėjos autorius skaičiuoja, kad tik pastatui užtektų 2 mln. Lt.
(…)
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite birželio 14 d. Sekundėje.
Dienraštį galite įsigyti spaudos kioskuose, prekybos centruose bei kitose prekybos vietose.
