Nors Europa ir sutiko skirti iki 100 mlrd. eurų sumą padėti probleminiams Ispanijos bankams, paramos veiksmingumu netruko suabejoti ir ekonomistai, ir finansų rinkos.
Euro zonos finansų ministrams pažadėjus skirti iki 100 mlrd. sumą finansinių sunkumų kamuojamiems Ispanijos bankams, šalies vyriausybė suskubo pareikšti, kad šių lėšų nedera vadinti paramos paketu. „Tai jokiu būdu nėra finansinės paramos paketas, – tikino Ispanijos ekonomikos ministras Luisas de Guindosas, pranešęs apie euro zonos sprendimą. – Tai yra paskola, kuri šaliai bus suteikta labai palankiomis sąlygomis.“
Ispanai anksčiau tikino, kad sprendimą, ar prašyti paramos savo bankams, priims po to, kai Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir nepriklausomi auditoriai paskelbs savo ataskaitas apie šalies bankų sektoriaus būklę. TVF savo ataskaitą paviešino trimis dienomis anksčiau nei planuota. Iškart po to ispanai suskubo belstis į skolintojų duris.
Dvi nepriklausomų auditorių ataskaitos apie Ispanijos bankus turėtų būti paskelbtos kiek vėliau šį mėnesį. Tada ir paaiškės galutinė suma, kuri turėtų būti skirta Ispanijos bankams, rašo „EUobserver“ naujienų svetainė.
Kiek vėliau turėtų paaiškėti ir tai, iš kokio šaltinio – Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) ar iš kiek vėliau pradėsiančio veikti Europos stabilumo mechanizmo – Ispanijos bankams bus atseikėti reikalingi pinigai. Agentūra „Reuters“, remdamasi neįvardytais šaltiniais, nurodo, kad lėšos greičiausiai bus skirtos iš EFSF.
Tačiau jau dabar skaičiuojama, kad parama Ispanijos bankams 10 proc. punktų – iki 90 proc. – padidins Ispanijos skolos ir bendrojo vidaus produkto santykį. Tai itin apsunkins į recesiją klimpstančios šalies, kur maždaug vienas iš keturių darbingo amžiaus gyventojų neturi darbo, padėtį.
Ispanijos vyriausybė šiais metais pažadėjo laikytis anksčiau suplanuotos skolinimosi finansų rinkose programos. Šalis iki metų pabaigos turi grąžinti 82,5 mlrd. eurų paskolų, o autonominiai jos regionai turės grąžinti 15,7 mlrd. eurų. Ispanijos vyriausybė ir regionų valdžia šiemet taip pat turės finansuoti maždaug 52 mlrd. eurų siekiantį biudžeto deficitą.
Nors Europos Komisija (EK) atidžiai stebi, kaip ispanai vykdo deficito mažinimo programą, ES konkurencijos komisaras ispanas Joaquinas Almunia pareiškė, kad šįkart,kaip ir tada, kai buvo skiriama parama Airijai, Graikijai ir Portugalijai, nebus išsiversta be „troikos“ – TVF, EK ir Europos centrinio banko (ECB) – priežiūros.
„Žinoma, kad bus tam tikrų sąlygų. Tas, kas duoda pinigų, niekada neduoda jų už dyką“, – J. Almunia sakė Ispanijos radijui „Cadena Ser“. Anot eurokomisaro, bankai, kurie gaus finansinę paramą, turės pristatyti restruktūrizacijos planus ir jų laikytis.
Jam pritarė Europos iždininke vadinamos Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble: „Ispanija ima paskolas, Ispanija ir bus už jas atsakinga… Procese dalyvaus ir „troika“. Prižiūrėtojai turės užtikrinti, kad būtų vykdoma numatyta programa. Tiesa, ji bus susijusi tik su bankų restruktūrizavimu.“
Vis dėlto nei Europos pareigūnų pastangos, nei ispanų optimizmas nenuramino ekonomistų ir finansų rinkų. Vienas pirmųjų kritikuoti Europos sprendimą skirti Ispanijos bankams iki 100 mlrd. eurų suskubo ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Josephas Stiglitzas.
Jis įspėjo, kad pinigai nesustabdys įsisukusio ydingo rato, kai lėšų stokojantys Ispanijos bankai skolina į skolas įklimpusiai šalies vyriausybei: „Ispanijos vyriausybė gelbsti Ispanijos bankus, o Ispanijos bankai gelbsti Ispanijos vyriausybę. Tai yra „šamanų“ ekonomika. Ji neveikia ir neveiks ateityje.“
Su J. Stiglitzo nuomone greičiausiai sutinka ir finansų rinkos. Šią savaitę 10 metų trukmės Ispanijos obligacijų pelningumas viršijo 6,8 proc. ribą. 7 proc. link artėjantis obligacijų pelningumas išpranašavo paramos paketus Airijai, Graikijai ir Portugalijai. Kaina, kurią skolindamasi rinkose turi mokėti Ispanija, „Bloomberg“ duomenimis, yra didžiausia nuo tada, kai buvo sukurta viena Europos valiuta.
