Ekonominių sunkumų ir politinio chaoso purtoma Graikija priėjo ribą, kai trauktis iš tiesų nebeliko kur. Šalies gyventojai ir politikai sekmadienį turės apsispręsti, ar toliau mėginti gyventi pagal išgales, ar skelbti bankrotą ir nerti į krizės dugną.
Gegužę vykusius parlamento rinkimus laimėjusioms partijoms nesugebėjus suburti naujo ministrų kabineto, Graikijoje birželio 17 dieną vyks pakartotiniai rinkimai. Praėjusį mėnesį visuomenės nuomonės apklausos rodė, kad juos laimėtų radikalių kairiųjų pažiūrų partija „Syriza“, griežtai nepritarianti taupymui, kurio mainais į finansinę paramą iš graikų reikalauja vadinamoji „troika“ – Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Europos Komisija (EK) ir Europos centrinis bankas (ECB).
Birželį gyventojų nuomonė kiek pasikeitė – radikalius kairiuosius nežymiai aplenktų taupymui pritariantys konservatoriai – partija „Naujoji demokratija“. Tačiau jos surinktų balsų vis tiek nepakaktų vienai sudaryti ministrų kabinetą, taigi išlieka klausimas, ar politikai sugebės susiderėti dėl koalicijos.
Situaciją komplikuoja tai, kad dar šį mėnesį graikai turi pristatyti planą, pagal kurį mainais į tolesnę finansinę pagalbą įsipareigotų 2013 ir 2014 m. sutaupyti dar 11 mlrd. eurų. Jeigu iki to laiko nebus suburta nauja vyriausybė, kuri galėtų derėtis su tarptautiniais skolintojais, Graikija paskutinėmis birželio dienomis gali pritrūkti pinigų.
Tiesa, galimas ir toks variantas, kad įsipareigojimų nevykdančiai Graikijai „troika“ vis dėlto skirs reikalingas lėšas. Mat leidus šaliai bankrutuoti būtų labai aiškiai pademonstruota, kad kelerius metus trunkantis šimtų milijardų eurų vertės gelbėjimo planas žlugo. Jeigu po pakartotinių rinkimų vyriausybę Graikijoje suformuotų politikai, norintys į skutelius sudraskyti Graikijos susitarimą su kreditoriais, jie galėtų nuspręsti, kad net ir po kovo mėnesį įvykusio skolos restruktūrizavimo šaliai per sudėtinga grąžinti likusią skolos dalį, todėl ankstesnės valdžios palikti finansiniai įsipareigojimai nebus vykdomi.
Radikalioji partija „Syriza“ jau pareiškė, kad Europos pažadas skirti maksimalią 100 mlrd. eurų sumą probleminiams Ispanijos bankams rodo, jog taupymo priemonės, kurias vykdyti Graikiją verčia „troika“, patyrė fiasko ir turi būti atšauktos. „Naujoji demokratija“ taip pat svarsto derybų su Europa galimybę.
Didžioji dalis Graikijos gyventojų pageidauja likti euro zonoje, tačiau pritaria radikaliesiems politikams ir nori būti išlaisvinti iš griežto taupymo gniaužtų. Tačiau socialistų partijos „Pasok“ lyderis ir buvęs šalies finansų ministras Evangelosas Venizelosas įspėjo, kad ispanų bankams ruošiama parama reiškia tik tai, kad Europos lyderiai rengiasi Graikijos pašalinimui iš euro zonos, jeigu pakartotinius rinkimus laimės „Syriza“.
Tokios pat nuomonės laikosi ir daugelis ekonomistų – būtent Graikijos išstojimas arba pašalinimas iš pinigų sąjungos ir drachmos įvedimas dažnai minimas, kai kalbama apie šalies bankrotą. Tačiau tokio scenarijaus pasekmės būtų nepavydėtinos. Nors Graikijoje sukuriama tik 2,2 proc. euro zonos bendrojo vidaus produkto (BVP), jos pasitraukimas iš euro zonos ne tik sukeltų chaosą šalyje, bet ir skaudžiai smogų kitoms pinigų sąjungos valstybėms.
JAV bankas „Citibank“ suskaičiavo, kad tikimybė, jog Graikija per 1,5 metų paliks euro zoną, siekia 75 proc. Toks žingsnis sukurtų precedentą ir pinigų sąjungą tuomet galėtų palikti kitos dvi itin pažeidžiamos jos narės – Ispanija ir Italija. Savo ruožtu Prancūzijos banko „BNP Paribas“ analitikai prognozuoja, kad graikams „iškritus“ iš euro zonos, šalies BVP tuoj pat susitrauktų bent 20 proc., infliacija šoktelėtų iki 40–50 proc., o Graikijos skolos ir BVP santykis viršytų 200 proc. ribą.
Remiantis skirtingais skaičiavimais, drachma euro atžvilgiu galėtų nuvertėti iki 60 proc. Palyginimui: prieš dešimtmetį bankrutavus Argentinai, jos valiuta pesas nuvertėjo 70 proc. Argentinos vyriausybė tuomet griežtai – iki 250 pesų – apribojo sumą, kurią gyventojai per savaitę galėjo pasiimti iš banko. Pasiimti pinigų iš sąskaitų, kuriose lėšos buvo laikomos doleriais, buvo iš viso uždrausta. Tačiau tokia strategija nesuveikė. Šalies teismai palaikė indėlininkus ir nurodė bankams nedelsiant šiems grąžinti visas lėšas. Vyriausybės vykdyta politika išprovokavo kruvinus protestus, o šalies ekonomika nugrimzdo į recesiją.
Graikijai išstojus iš euro zonos, šalies bankai taip pat greičiausiai pritrūktų pinigų. Dėl šios priežasties Graikijos vyriausybė neturėtų kito pasirinkimo, kaip tik pasekti Islandijos, kuri finansų krizės metu iš skolintojų griuvėsių sukūrė tris naujus bankus, pavyzdžiu.
Graikijos vyriausybė taip pat turėtų priimti naują valiutos įstatymą ir įjungti pinigų spausdinimo mašinas. Tiesa, neatmetama galimybė, kad graikai patyliukais jau spausdina drachmas. 1993 m. nuo Čekoslovakijos atsiskyrusi Slovakija naują valiutą pradėjo spausdinti likus maždaug pusmečiui iki suplanuoto atsiskyrimo. Nauji pinigai buvo laikomi sandėlyje Londone ir atvežti į naujai susikūrusią valstybę, kai žinia apie jos atsiskyrimą buvo paskelbta oficialiai.
Europos Sąjungos pareigūnai ne kartą pakartojo pageidaujantys, kad Graikija liktų euro zonoje. Tačiau jie, regis, padarė viską mėgindami iš problemų pelkės ištraukti šią valstybę. Jeigu Atėnuose nebeliks politinės valios laikytis taisyklių ir įsipareigojimų, tęsti gelbėjimo planą bus beprasmiška. Tuomet Europa turės ruoštis pinigų sąjungos skilimui, kuris šiuo metu gali atrodyti daugiau nei įmanomas.
