Panevėžio rajono savivaldybės užmojis išvalyti Sanžilės upę dalį Berčiūnų gyventojų paskatino iškasti karo kirvį. Juo dabar mielai nukapotų nagus ne tik rajono valdžiai ir upės valytojams – melioracijos bendrovei „Nodama“ iš Kupiškio rajono, bet ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) ir Panevėžio apygardos prokurorams.
Įtaria susimokius ir pareigūnus
Bendruomenės „Senieji Berčiūnai“ nariai teigia, kad upė buvo paversta melioracijos grioviu, jai valyti skirtos Europos Sąjungos ir Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšos išgrobstytos, o kaltųjų niekas neieško.
Gyventojai prieš upės valymo darbus sukilo iš karto, kai tik atvyko pirmoji melioratorių technika. Žmonės piktinosi, kad darbininkai smarkiai išretino pakrantėje augusius medžius, o ekskavatoriai iš upės kabino ne dumblą, nes jo ten ir nėra, o akmenis, reikalingus vandens lygiui palaikyti.
Akylai stebėję upės valytojų darbą gyventojai griebėsi už galvos, kai išgirdo, kad šie ištraukė beveik 6000 kubinių metrų dumblo. Berčiūniečiai teigia, kad tai pasakos, nes Sanžilė esą apskritai nedumblinga.
Žmonės nepatingėjo pasidomėti, kur padėtas toks didelis kiekis dumblo. Bernatonių karjere ir uždarytame Lakštingalų sąvartyne, į kurį „Nodama“ esą vežė upės dumblą, gyventojai neišvydo jokių požymių, kad ten būtų supiltas toks didžiulis jo kiekis.
Pasak „Senųjų Berčiūnų“ nario Jono Povilionio, ten tebuvo kelios nedidelės krūvelės dumblinų žemių, o paskleidus 6000 kubinių metrų dumblo, žemės lygis turėjo būti akivaizdžiai padidėjęs.
Bendruomenės nuomone, upės valytojai dokumentuose nurodė fiktyvius skaičius ir į kišenes galimai susišlavė beveik 200 tūkstančių litų.
„Vagystė viduryje baltos dienos, kitaip tokių dalykų negaliu pavadinti“, – piktinosi „Senųjų Berčiūnų“ pirmininkas Juozas Mikšys.
Bendruomenės atstovai kreipėsi į FNNT, kad ši atliktų patikrinimą dėl galimai išgrobstytų pinigų.
Finansinius nusikaltimus tiriantys pareigūnai nieko blogo nenustatė, tačiau gyventojų tai neįtikino.
Tyrimas buvo perduotas Panevėžio apygardos prokuratūrai. Ši irgi neįžvelgė galimai padaryto nusikaltimo ir atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Berčiūniečiai rankų nenuleido ir prokurorus apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui. Pastarasis patenkino gyventojų prašymą panaikinti prokurorų nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo.
Savo ruožtu Panevėžio apygardos prokuratūra Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį apskundė Panevėžio apygardos teismui. Šis nutartį priims kitą savaitę.
J.Mikšiui ir kitiems bendruomenės nariams peršasi mintis, kad minėtų institucijų pareigūnai turi kažkokį interesą užsimerkti prieš, anot jų, akivaizdų nusikaltimą.
„Kodėl jie nenori liesti rajono vadovų?“ – retoriškai klausė jis.
J.Mikšys priminė, kad panaši situacija, kai niekas nenorėjo ginti viešojo intereso, buvo ir prieš kelerius metus. Tuomet, pasak jo, bendruomenė veltui kelis kartus kreipėsi į teismą dėl Sanžilės pakrantės neteisėto privatizavimo.
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis, komentuodamas Sanžilės upės valymo skandalą, ne kartą pabrėžė, kad berčiūniečių pretenzijos nepagrįstos. Esą upės valytojai atliko visus sutartyje numatytus darbus.
Pasijuto atsitrenkę į sieną
Panevėžio rajono savivaldybės parengtas Nevėžio upės baseino vandens telkinių sutvarkymo projektas pradėtas vykdyti prieš pusantrų metų. Pagal jį turėjo būti išvalyta beveik 12 kilometrų Nevėžio upės ties Miežiškiais ir nuo Berčiūnų iki Naujamiesčio bei 7,34 kilometro Sanžilės nuo žiočių iki ištakų.
Projektui įgyvendinti Savivaldybė iš Europos Sąjungos gavo 2,218 milijono litų, pati iš savo biudžeto pridėjo 358 tūkstančius 400 litų. Iš beveik 3,6 milijono litų Sanžilės upės valymo darbams buvo skirta 772 tūkstančiai 313 litų.
Konkursą Nevėžio ir Sanžilėms upėms valyti laimėjo bendrovė „Nodema“.
Savivaldybė džiaugėsi, kad išvalius iš upės dumblą, sąnašas, nereikalingą augaliją, buitines atliekas pagražės kraštovaizdis, pagerės pačios upės būklė, pavasariais ji nepatvins, atsiras geresnės sąlygos turizmui, poilsiui.
(…)
Visą Ingos SMALSKIENĖS straipsnį skaitykite birželio 13 d. Sekundėje.
Dienraštį galite įsigyti spaudos kioskuose, prekybos centruose bei kitose prekybos vietose.
