Panevėžio apygardos teisme – reketavimu kaltinamų dviejų panevėžiečių byla. Anksčiau teisti vyrai įtariami iš verslininko reikalavę pusės milijono litų, grasinę padegsią jo namus, vartoję fizinį smurtą. Teisiamieji kaltės nepripažįsta.
Teisme atsidūrė už reketavimą
Byla teismą pasiekė po to, kai verslininkas Aidas Kuraitis pranešė pareigūnams esą trys vyrai iš jo reikalavo pinigų už tariamą skolą, grasino susidoroti. Visa painiava prasidėjo, kai įmonės „Buities rojus“ vadovas Tomas Kunsevičius savo akcijas perleido A.Kuraičiui. Kartu su jomis naujasis akcininkas turėjo paveldėti ir beveik šimto tūkstančių litų skolą. Apie ją verslininkas teigia nieko nežinojęs.
Pasirodo, kad po trisdešimt tūkstančių litų T.Kunsevičiui buvo paskolinusios trys įmonės darbuotojos. Jis moteris patikino, kad skolą atgaus, kai parduos bendrovės akcijas. T.Kunsevičius buvusioms darbuotojoms vėliau pasakė, kad su jomis atsiskaitys naujasis akcininkas.
Nesulaukę pinigų, skolos atgavimu pradėjo rūpintis darbuotojų vyrai. Įtariama, kad siekdami susigrąžinti pinigus jie peržengė ribas, griebėsi reketo.
Kaulijo pinigų
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamasis Rimantas Prišmantas daugiau nei prieš dvejus metus su dar vienu asmenimi, kuris dabar slapstosi, atvyko pas A.Kuraitį ir grasino padegti verslininko namus. Kaltinamajame akte teigiama, kad R.Prišmantas kumščiu trenkė A.Kuraičiui į galvą ir jam sukėlė nedidelį sveikatos sutrikdymą, reikalavo mokėti jiems pinigus – taip grąžinti T.Kunsevičiui skolą. Tą kartą jie sumos neįvardijo.
2011 m. liepos mėnesį R.Prišmantas kartu su tuo pačiu asmeniu nurodė A.Kuraičiui, kad šis privalės mokėti 500 tūkstančių litų. Reketuotojai tvirtino, kad į įmonę „Buities rojus“ buvo investuoti jų pinigai – 100 tūkst. litų. Pasak jų, dėl savo įžūlumo A.Kuraitis dabar turės mokėti procentus.
Kadangi verslininkas nesiruošė vykdyti reikalavimų, dar po mėnesio pas jį atėjo tie patys asmenys ir dar vienas – kaltinamasis Rolandas Saltonas. Prokurorai išsiaiškino, kad kaltinamieji šaukė ant nukentėjusiojo, klausė, ar jam atsibodo gyventi, grasino fiziniu susidorojimu, nurodė, kad A.Kuraitis turi jiems mokėti „pusę limono“ – 500 000 litų – už „mandrumą“.
Kaltinamajame akte teigiama, kad dar po dviejų mėnesių, 2011 m. spalio 26 d., A.Kuraičiui priklausančiose patalpose pasirodė R.Prišmantas ir R.Saltonas.
Nukentėjusysis ir kaltinamieji sutarė, kad A.Kuraitis mokės jiems po tūkstantį litų kas mėnesį tariamos skolos ir procentus. Už tai A.Kuraičiui buvo pažadėta, kad niekas kitas jokių „naujų skolų“ iš jo neieškos, o jei kas reikalautų pinigų, apie tai turėtų iš karto pranešti telefonu R.Prišmantui ar R.Saltonui. Kaltinamajame akte nurodoma, kad po kelių dienų abu kaltinamieji atsiėmė 800 litų.
Kaltę neigia
Per ikiteisminį tyrimą apklausiami įtariamieji neigė padarę nusikalstamą veiką. R.Prišmantas tvirtino reikalavęs 30 000 litų, kuriuos buvo paskolinęs T.Kunsevičiui. Jis teigė niekada nemušęs A.Kuraičio, jam negrasinęs.
R.Saltonas tikino iš A.Kuraičio pinigų nereikalavęs, jų neėmęs, apie R.Prišmanto ir A.Kuraičio skolas nieko nežinantis.
R.Saltonas ikiteisminio tyrimo metu teigė pas A.Kuraitį važiavęs tik dėl kompanijos.
Vakar teisme liudijo T.Kunsevičius ir jam pinigus paskolinusios trys darbuotojos. Nors moterys teigė, kad su buvusiu direktoriumi buvo sudariusios sutartį, tačiau tik viena liudytoja ją pateikė teismui.
T.Kunsevičius teisme aiškino, kad perleidęs akcijas A.Kuraičiui su juo žodžiu suderino, jog šimtą tūkstančių litų atiduos trims jo buvusioms darbuotojoms kaip skolą.
„Nesuprantu, kodėl jis sako nieko nežinąs apie skolą, kai viskas žodžiu buvo sutarta“, – teisme sakė T.Kunsevičius.
Apie konfliktus nekalbėjo
Liudytojos aiškino, kad 2003 m. tuomečiam savo vadovui įmonės veiklai paskolino po trisdešimt tūkstančių litų, paskola buvo beprocentė, neterminuota. Todėl, pasak moterų, jos ilgokai pinigų neprašė, nesidomėjo, nes jų nereikėjo.
„T.Kunsevičius sakė, kad pinigus atgausime, kai parduos akcijas, bus likviduota įmonė. Po kurio laiko jis pranešė, kad pinigus mums išmokės A.Kuraitis. Taip neva pardavus akcijas suderinta su nauju akcininku“, – teisme aiškino „Buities rojuje“ pardavimų vadybininke dirbusi Jurgita Prišmontienė. Kaip tvirtino liudytoja, ji niekuomet iš nukentėjusiojo nereikalavo savo skolos, tuo ėmė rūpintis sutuoktinis.
Jos teigimu, sutuoktinis niekuomet nesakė, kad būtų kilusios konfliktinės situacijos.
Įmonėje apskaitininke dirbusi Asta Sutkienė teigė, kad turėjo atliekamų pinigų, todėl paskolino vadovui. Iki šiol ji nereikalavo skolos, nes, anot moters, tie pinigai buvo vyro.
Renata Petrulienė, kurios vyras ieškomas ir jo byla atskirta dėl to, kad Vygantas Petrulis slapstosi, teisme aiškino dėl skolos viską su T.Kunsevičiumi derinęs jos sutuoktinis.
„Žinau tik tiek, kad pinigus turi grąžinti A.Kuraitis“, – sakė įmonėje dirbusi moteris.
Nebežino, kas skolingas
Teismas apklausė ir buvusį A.Sutkienės sutuoktinį Vygantą Sutkų. Šis neslėpė jau susipainiojęs, kas turi jam grąžinti skolą.
„A.Kuraitis nenori atiduoti skolos, todėl dabar aiškina, kad jį reketuoja“, – savo nuomonę teisme išsakė liudytojas. Pasak V.Sutkaus, jis vienas asmeniškai dėl skolos su A.Kuraičiu nekalbėjo. Liudytojo teigimu, su juo buvo visi neatgavusieji skolos.
„Tuomet buvo daug žmonių. Taip nieko ir nenuspręsta. Buvo nutarta, kad dar kartą atvyksime pasikalbėti dėl skolos grąžinimo“, – teigė liudytojas. V.Sutkus teisme tikino, kad neįpareigojo nei R.Prišmanto, nei R.Saltono išreikalauti iš A.Kuraičio ir jo skolą.
Vaida REPOVIENĖ, Sekunde.lt
