Verslininkams parodžiusi malonę ir prieš mėnesį nepadidinusi nekilnojamojo turto mokesčio Panevėžio savivaldybė mano turinti teisę prašyti įmonių griebti dalgius ir iš patriotizmo tvarkyti miestą.
Prašo padirbėti šienpjoviais
Aukštaitijos sostinės valdžia pripažįsta be verslo paramos nesugebėsianti apsišvarinti taip, kad nebūtų gėda prieš liepą į Panevėžį suvažiuosiančius Europos jaunių krepšinio čempionato dalyvius.
Jau antrą kartą dėl miesto tvarkymo į įmones besikreipiantis meras Vitalijus Satkevičius prašo verslo prisidėti finansine parama, šienaujant, gražinant, tvarkant aplinką, uždengianti statybvietes, įrengiant vaikų žaidimų aikšteles.
Pasak mero, šių metų biudžete želdinių priežiūrai numatytų 535 tūkst. Lt užteks nušienauti tik centrui.
„Nenormali padėtis, be pagalbos neįmanoma“, – kritišką situaciją pripažįsta V.Satkevičius.
Parėmė nepadidinę
Mero teigimu, problemos dėl miesto tvarkymo tęsiasi nuo 2003-iųjų, kai teismas išaiškino, kad daugiabučių namų gyventojai neprivalo mokėti savivaldybėms už jų teritorijų tvarkymą, kol nėra parengti detalieji planai. V.Satkevičius skaičiuoja, kad nutrūkus mokesčių surinkimui iš daugiabučių miesto biudžete lėšos tvarkymo darbams sumažėjo kone devynis kartus.
„Savivaldybė neturėjo ir neturi tiek išteklių, kad galėtų šienauti ir prižiūrėti dar ir daugiabučių teritorijas, todėl po tokio išaiškinimo porą metų kiemai skendo žolėse. Vėliau gyventojai neapsikentė netvarkos ir daugelis ėmė samdyti valytojus“, – „Sekundei“ teigė V.Satkevičius.
Tačiau ir atsikračiusi maždaug 400 ha teritorijos aplink daugiabučius priežiūros Savivaldybė neįstengia tvarkyti likusių jos žinioje želdinių.
Meras įsitikinęs, kad Savivaldybė turi teisę prašyti verslininkų pagalbos mainais už suteiktą malonę – miesto Taryba gegužę paliko dar metams galioti tą patį 0,5 proc. nekilnojamojo turto mokestį.
„Buvo pasiūlymų nekilnojamojo turto mokestį sumažinti, bet ir nepakelti yra parama“, – mano V.Satkevičius.
Nesumažinti – ne nuopelnas
Jau antrą kartą mero prašymo sulaukiantys verslininkai nekilnojamojo turto mokesčio nepadidinimo nelaiko Savivaldybės nuopelnu, už kurį turėtų jaustis skolingi.
„Lietkabelio“ įmonės generalinio direktoriaus Sigito Gailiūno nuomone, mokesčio didinimas, kaip buvo siūlyta miesto valdančiųjų, būtų tik trumpalaikė išeitis papildant iždą.
„Kad vietiniai plėstų verslą ir į miestą ateitų naujos investicijos, reikia kurti kuo palankesnes sąlygas ir mažinti mokesčius. Ne visada kelios dešimtys tūkstančių litų išsprendžia problemą. Juo labiau kad iš žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių surenkamos ne pačios didžiausios sumos, lemiančios miesto biudžetą. Savivaldybės nuopelnas verslui būtų buvęs, jei jie būtų sumažinti“, – teigė S.Gailiūnas.
Jo nuomone, šienauti želdinius, prižiūrėti gėlynus ar šluoti šaligatvius – ne verslininkų, o tuo užsiimančių Savivaldybės įmonių rūpestis. Verslui Savivaldybė turėtų atrišti rankas ieškant netradicinių būdų, kaip papuošti miestą.
Tačiau praėjusių metų „Lietkabelio“ patirtis rodo, kad tam Savivaldybė nėra pasiruošusi.
(…)
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite birželio 12 d. Sekundėje.
Dienraštį galite įsigyti spaudos kioskuose, prekybos centruose bei kitose prekybos vietose.
