Prekinių mados ženklų, kuriuos atpažįstame iš unikalaus, išsiskiriančio dizaino, nėra apstu – dažniausiai vardą identifikuoja ryški etiketė ar logotipas. Tačiau yra ir tokių, kurie atskiriami dėl savo autentiškumo, per laiką nusistovėjusio estetinio braižo, aukščiausių kokybės standartų. Vis dėlto šį kartą – ne apie drabužius, o apie reikšmingą mados pasaulio asmenybę.
Ji – kaip tie aukščiausios kokybės mados kūriniai, atpažįstama ne dėl garsaus vardo (nors jis labai garsus ir reikšmingas), bet dėl savo charizmos, nepakartojamos išvaizdos, netradicinių pomėgių. Daphne Guinness dabartinis mados pasaulis vadina viena reikšmingiausių šių dienų stiliaus dievaičių. Nors jos asmenybės amplua sąrašas ilgas – garsiosios Guinness šeimos paveldėtoja, graikų bilijonieriaus Spyros Niarchos buvusi žmona ir jo trijų vaikų motina, dizainerių mūza, drabužių ir aksesuarų kūrėja, aukštosios mados kolekcionierė, žurnalistė, modelis, aktorė, kino prodiuserė, tačiau jai pačiai labiausiai patinka menininkės apibūdinimas.
Įvairialypė šios moters veikla ir prabangus hobis – kolekcionuoti aukštosios mados kūrinius, toli gražu ne išpaikintos damos užgaida. Mada D. Guinness – lyg meno kūrinys, reikalingas išsaugoti ir pasidalyti su kitomis kartomis, o drabužiai ir jais sukuriamas įvaizdis – galimybė išreikšti save, užsidėti socialinę kaukę ir tapti vis kitokia. Ši turtinga moteris – viena tų, pinigus leidžiančių dėl kilnaus tikslo, investuojančių į žmones, meną, siekius, kuriais tiki.
Rodos, iš vieno aukštuomenės vakarėlio į kitą lekianti D. Guinness iš tiesų teigia esanti labai drovi ir viešumoje besijaučianti nejaukiai. Taigi itin ryškus įvaizdis – tarsi kaukė nuo pasaulio ir kūrybinė komunikacija, suvedusi jos ir draugų, sielos bičiulių – Isabellos Blow, Alexanderio McQueeno, Shauno Leane, Davido LaChapelle, Steveno Kleino ir kt. – likimus. Dviejų iš artimiausių draugų būrelio šiame pasaulyje jau nebėra: I. Blow ir A. McQueeno.
Pirmiausia Daphne susipažino su Isabella ir netrukus jos tapo artimomis bičiulėmis su A. McQueenu ir Sh. Leane draugėje. Tai buvo giminingų sielų, ne mados garsenybių bičiulystė. Anot D. Guinness, jie tarpusavyje net nesikalbėdavę apie madą, pakakdavę tiesiog leisti laiką kartu Alexanderio studijoje… Po I. Blow mirties 2010 m., prieš pat paskelbiant „Christie’s“ aukcione, Daphne nupirko visą velionės mados redaktorės drabužių ir aksesuarų kolekciją: dėl to, kad nebūtų išbarstyta po skirtingus namus ir dėvima pavienių damų, o išliktų tokia, kokia buvo, kad ją galėtų pamatyti mados istorikai, studentai, visi tie, kurie domisi mada.
D. Guinness įsteigė ir Isabellos Blow labdaros fondą. Šių metų birželio 27 d. „Christie’s“ aukcione filantropė pasiryžo parduoti dalį savo asmeninės mados kolekcijos, o surinktas lėšas skirti velionės bičiulės fondui. Varžytynėse parduodami ansambliai šio mėnesio 23–27 dienomis viešai eksponuojami Londone, Pietų Kensingtono salone.
Drabužius, kurių kainos aukcione prasideda nuo 250 svarų sterlingų ir siekia tūkstantines sumas, D. Guinness vilkėjo pozuodama garsiems mados fotografams Bryanui Adamui, Matui Collishaw „Harper’s Bazaar“ ir kitų žurnalų viršeliams. Pardavus A. McQueeno, Christiano Lacroix, Garetho Pugho, „Dior“, „Chanel“, „Louis Vuitton“, „Valentino“, „Prada“ ir kitų garsių prekinių ženklų mados kūrinius tikimasi surinkti 20–30 tūkstančių svarų sterlingų.
