Tęsiasi ilgos ir skausmingos pastangos išmokėti kompensacijas teroro atakų aukoms.
Kai sugriuvo pirmasis Pasaulio prekybos centro bokštas, netolimame kvartale Brianas Cosmello buvo apipiltas dulkėmis ir nuolaužomis. Po kelių dienų jis grįžo į darbą Amerikos vertybinių popierių biržoje šalia vis dar rūkstančių griuvėsių. Koledžo metais sportavusiam vyrui 2009 m. diagnozuota lėtinė mielogeninė leukemija, dažniau tarp vyresnio amžiaus žmonių pasitaikanti vėžio forma. Dabar šiam 34 metų vyrui kas dieną taikoma chemoterapija. Jis įsitikinęs, kad vėžį sukėlė jo įkvėptos dulkės. „Nėra kitos galimos priežasties“, – teigia jis.
Tūkstančiai žmonių vis dar jaučia 2001 m. rugsėjo 11 dienos išpuolių pasekmes. Susirgimų sąrašas ilgas. Tačiau sergantieji vėžiu negali kreiptis į aukų fondą kompensacijų. Dabar padėtis gali pasikeisti. Kai „The Economist“ jau buvo išsiųstas į spaustuvę, Pasaulio prekybos centro sveikatos programa turėjo pranešti, ar vėžio pacientams taip pat mokės kompensacijas ir suteiks kitokią pagalbą. Nukentėjusieji sako, kad tai būtų teisinga. Kiti niurna, kad vėžio ir teroro akto sąryšio įrodymai yra nestiprūs.
Tai yra naujausia dilema ilgai besitęsiančiose pastangose atlyginti už tos dienos siaubą. Apimtas panikos ir gailesčio jausmų mišinio, pirmąjį kompensavimo fondą Kongresas sukūrė prabėgus tik 11 dienų po atakos. Jis pasiūlė susitarimą: jeigu aukos nesikreips į teismą, joms bus atlyginta. Tada kilo iki tol nematyta dosnumo banga. Kennethas Feinbergas, fondo „specialusis vadovas“, paskirstė 7 milijardus JAV dolerių. Vidutinė išmoka žuvusio asmens šeimai siekė 2,1 milijono JAV dolerių, sužeistajam buvo išmokėta vidutiniškai beveik 400 tūkstančių JAV dolerių.
Fondas baigė veiklą 2004 m. Tačiau žmonės ir toliau sirgo. Du sugriuvę bokštai paskleidė storą stiklo pluošto, asbesto, švino, cemento dulkių ir įvairių naftoje, dervoje ir benzine randamų kancerogenų debesį. Prabėgus tik kelioms dienoms po atakos, federalinė Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pranešė, kad Niujorko oras yra saugus. Miestas atsiduso iš palengvėjimo. Biurų darbuotojai grįžo į Žemutinį Manhataną. Netoli esanti vidurinė mokykla „Stuyvesant“ vėl atvėrė duris. Tačiau oras nebuvo saugus. Teismas vėliau nusprendė, kad AAA suklaidino visuomenę.
2010 m. Kongresas vėl atkūrė Atlyginimo aukoms fondą. Greitosios pagalbos darbuotojams, valytojams ir dirbusiesiems bei gyvenusiesiems miesto centre gydyti ir išmokoms skirta apie 4,2 milijardo dolerių sąskaita.
Pasaulio prekybos centro griūtis kaip nors paveikė daugiau nei 410 tūkstančių žmonių, bet tik patyrę tam poveikį, pavyzdžiui, turintys kvėpavimo, virškinimo ar raumenų bei stuburo sutrikimų, gali tikėtis kompensacijos. Dabar Pasaulio prekybos centro sveikatos programa turi nuspręsti, ar mokėti ir vėžininkams. Kovo mėnesį patarėjų komitetas rekomendavo, kad fondas mokėtų sergantiems apie tuzinu vėžio formų.
„Neteisinga skirti lėšų vieniems dalykams, o kitiems – ne“, – teigia Claire Calladine iš konsultavimo ir pagalbos nukentėjusiems grupės „9/11 Health Now“. Lila Nordstrom, buvusi „Stuyvesant“ moksleivė, stebi klasės draugų sveikatos padėtį: bent penki iš jų susirgo vėžiu.
Pasak Al O’Leary iš policininkų sąjungos, vėžio pakirstų jaunų policininkų skaičius po atakos sukrečia. „Mes – ne mokslininkai, – teigia jis. – Tačiau jeigu sudedi visus toksinus, asbestą, polichlorintus bifenilus ir kitus nežinomus teršalus, nestebina, kad atsiranda vėžys.“
Tačiau nuspręsti, kokiu vėžiu sergantiems skirti išmokas, jeigu apskritai jas skirti, yra sunku. Pirmiausia, nepaisant visų pareiškimų, įrodymų, kurie tvirtai susietų sergamumą vėžiu ir rugsėjo 11 dienos įvykius, yra nedaug. 2011 m. medicinos žurnalo „Lancet“ atlikta studija parodė, kad tarp sprogimų epicentre dirbusių ugniagesių vėžys buvo paplitęs 32 procentais dažniau nei tarp ten nedirbusių. Tačiau pagrindinė vėžio forma, kurią visi tikėjosi aptikti, plaučių vėžys, tarp dirbusiųjų rugsėjo 11-osios įvykių epicentre pasitaikė rečiau nei tarp nedirbusiųjų, atkreipia dėmesį Alfredas Neugutas, Kolumbijos universiteto epidemiologas.
Be to, mėginių buvo per mažai ir laikas per trumpas nustatyti, kurias konkrečias vėžio formas sukėlė teroro ataka. Antra, lėšų išmokėjimas sergantiems vėžiu dabar neapima tų, kuriems vėžys gali išsivystyti ateityje. Fondas veiks iki 2016 m. Jeigu buvimas sprogimų epicentre tikrai lėmė vėžį, daugeliu atvejų tai neišryškės dar metų metus. Tuo metu įrodymai jau gali būti svaresni. Tačiau nebebus likę pinigų.
Aiškaus sprendimo nėra. Kitaip nei Izraelyje, vienoje iš kelių atlyginimo terorizmo aukoms sistemą turinčių šalių, JAV Kongresas sukūrė fondą greitai, neapsvarstydamas ilgalaikių komplikacijų. Mažai tikėtina, kad bus sukurtas dar vienas toks fondas. Vienintelis panašus (bergždžias) bandymas buvo po 1812 m. karo, kai vyriausybė įsteigė komisiją atlyginti netekusiems turto per britų atakas.
Fondas savaime yra nenuoseklus. Kodėl turėtų būti kompensuojama vėžiu sergantiems pacientams dabar, bet ne ateityje? Ir kodėl reikia padėti tik šios nelaimės aukoms? Oklahomos sprogdinimo aukoms, kaip ir Katrinos uragano, panašių kompensacijų nebuvo skirta.
Vienų nekaltų aukų atskyrimas nuo kitų nėra gera viešoji politika, teigia K. Feinbergas, kuris šiuo metu jau nebedirba specialiuoju fondo vadovu.
„Akivaizdu, kad yra poreikis, – teigia B. Cosmello. – Spėju, kad reikia apsispręsti, ar šio poreikio patenkinimas yra vertas jo kainos.“
