Bankų sektorių iš problemų pelkės mėginanti ištraukti Ispanija neigia, kad jai gali prireikti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Sąjungos (ES) institucijų paramos. Tačiau tokios galimybės neatmeta Kipras, taip pat ieškantis būtų padėti bankams.
„Mes nesiruošiame prašyti ES paramos… Mes turime planą“, – trečiadienį viešėdamas Briuselyje pareiškė Ispanijos ekonomikos ministras Luisas de Guindosas, kurį cituoja britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.
Nuogąstavimų, kad Ispanijai gali tekti belstis į TVF, Europos Komisijos (EK) ir Europos centrinio banko (ECB) duris, atsirado paaiškėjus, su kokiomis problemomis susiduria šalies bankai. Štai ketvirtas pagal dydį Ispanijos bankas „Bankia“, jau gavęs paramą, paprašė papildomų 19 mlrd. eurų. Tačiau iki šiol liko neaišku, ar Madridas pajėgs savarankiškai surasti tam lėšų.
L. de Guindoso teigimu, Ispanija ketina laukti TVF rekomendacijų ir nepriklausomų ekspertų, atliekančių bankų sektoriaus auditą, išvadų. Tiek TVF, tiek auditoriai savo išvadas turėtų paskelbti kiek vėliau šį mėnesį. Tada, anot ministro, ispanai ir nuspręs, kaip būtų galima rekapitalizuoti probleminius bankus.
Būdų, kaip iš problemų liūno ištraukti Ispanijos bankus, ieškoma ir šiapus, ir anapus Atlanto. Su diskusijomis Berlyne ir Briuselyje susipažinę šaltiniai naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad itin intensyviai planuojama skirti paramą Ispanijai. Teisininkai esą išsijuosę nagrinėja ES veikimo sutartis ir ieško būdo, kaip skirti Madridui pinigų iš euro zonos gelbėjimo fondų, lėšoms nepriklijuojant pagalbos paketo etiketės.
Tačiau viešai Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai tik pakartojo ankstesnius teiginius, kad ispanai patys turi nuspręsti, ar jiems reikia paramos iš Europos finansinio stabilumo fondo. Tokios pat pozicijos viešumoje laikosi ir ECB vadovas Mario Draghi.
Galimybių padėti Ispanijai ir jos bankams tvirtina ieškantys ir aukšti JAV pareigūnai.
„Mes kalbėjome apie galimybę, kad prireikus bankai (ne tik Ispanijos, bet ir kitų šalių) galėtų gauti tiesioginę paramą be vyriausybių įsikišimo“, – mėnesio pradžioje, po susitikimo su JAV iždo sekretoriumi Timothy Geithneriu, sakė Ispanijos premjero pavaduotoja Soraya Saenz de Santamaria, kurią cituoja „EUobserver“ naujienų svetainė. Anot Ispanijos politikės, T. Geithneris aiškiai nurodė, kad Europa ir JAV turi dirbti ta pačia kryptimi ir išspręsti bankų klausimą.
Savo ruožtu Kipro pareigūnai ir politikai pripažįsta, kad šaliai gali prireikti finansinės TVF ir ES paramos.
Kipro centrinio banko valdytojas Panicos Demetriades sakė, kad pagalbos poreikis darosi vis labiau tikėtinas, artėjant mėnesio pabaigai – tada sukaks terminas, kai antro pagal dydį šalies banko gelbėjimui prireiks 1,8 mlrd. eurų. Tai yra sakęs ir Kipro prezidentas Demetrias Christofias.
Finansinių sunkumų prispaustas Kipras iki šiol vertėsi be oficialių institucijų paramos. Pernai, kai valstybės skolinimosi reitingas buvo sumažintas iki spekuliacinio lygio, ji trūkstamus 2,5 mlrd. eurų pasiskolino iš Rusijos.
Kipro bankams smarkiai trinktelėjo Graikijos krizė. Kovą, kai privatūs kreditoriai savanoriškai nurašė dalį Graikijos skolos, Kipro skolintojai prarado daugiau nei 3 mlrd. eurų. Šalies bankų balansuose yra dar 22 mlrd. eurų vertės negrąžintų paskolų, kurios buvo išduotos Graikijos privačiam sektoriui. Palyginimui: Kipro bendrasis vidaus produktas siekia 18 mlrd. eurų.
Jeigu Kipras paseks Graikijos, Portugalijos ir Airijos pėdomis, jis taps pirma euro zonos šalimi, kuri pirmininkaus ES, tačiau tuo pat metu bus praradusi nemenką dalį suverenumo – Nikosijoje periodiškai lankysis TVF, EK ir ECB inspektoriai, stebintys, kaip šalis mainais į finansinę paramą įgyvendina taupymo priemones.
