Europos Sąjungos sutartis dėl fiskalinės drausmės greičiausiai prieštarauja Konstitucijai, mano teisės ekspertai. Nors sutartis turėtų įsigalioti kitų metų pradžioje, abejojama, jog prie jos bus spėta priderinti šalies teisinę bazę.
Seime netrukus planuojamas svarstyti ES fiskalinės drausmės paktas (Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stabilumo, kordinavimo ir valdymo sutartis) turėtų įsigalioti kitų metų sausio 1 dieną. Iki tos dienos dokumentas turėtų būti suderintas su nacionaline teise, pageidautina – konstituciniame lygmenyje.
Vyriausybė fiskalinės drausmės sutartį jau patvirtino. Dekretą, kuriuo Seimui teikiama sutartyis ratifikuoti, pasirašė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot Deivido Kriaučiūno, Europos teisės departamento generalinio direktoriaus, valstybės vadovės parašas tarsi reiškia, jog prieštaravimų pagrindiniam šalies įstatymui nėra, o prašymas įtvirtinti pažadą laikytis fiskalinės drausmės konstituciniu lygmeniu nebūtinas.
Tačiau Seimas nėra tvirtai nusprendęs – reikės konstitucinių pakeitimų ar ne. Įstatymo projektas dar tik bus svarstomas Seimo komitetuose. Stasys Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, tikino negalintis pasakyti, ar dėl fiskalinės drausmės pakto reikės keisti Konstituciją, tačiau neatmetė galimybės, jog veikiausiai bus prašoma Konstitucinio Teismo (KT) išvados dėl dokumento atitikimo pagrindiniam šalies dokumentui.
Seimo Teisės departamento pateiktose išvadose numatoma, jog įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai, tad iki ratifikavimo reikėtų šiuos neatitikimus nustatyti ir pakeisti. Departamentas numatė, jog išvadų reikėtų prašyti KT. Tiesa, šio teismo tyrimas gali užtrukti – artėja atostogų metas, Seimas ruošiasi rinkimams, KT išvadų rengimas truktų kelis mėnesiu, galimų pataisų priėmimas parlamente – dar tiek pat.
Konstitucijos keisti nebūtina
Pagrindinis fiskalinės drausmės sutarties ir Konstitucijos susikirtimo taškas – biudžeto apibrėžimai bei „auksinė taisyklė“ sutartyje, numatanti struktūrinio deficito ribą. Reikalaujama, jog šis aspektas būtų įtrauktas į svarbiausius šalies nacionalinės teisės dokumentus.
Fiskalinės drausmės paktą šiuo metu yra pasirašiusios 25 iš 27 ES šalių, tačiau šis visoms bendrijos narėms įsigalios, jei jį ratifikuos mažiausiai 12 ES šalių. Paktui nepritarė Čekija ir Didžioji Britanija, tad numatytos fiskalinės drausmės sąlygos ten negalios. Praėjus penkeriems metams nuo sutarties įsigaliojimo, sutartis taps Europos Sąjungos teise. Tiesa, teisininkai iki šiol nesutaria, kaip sutartis gali būti vadinama dabar – teisės aktu ar ne. Atsakymo negali pateikti ir Užsienio reikalų ministerija, teikusi sutartį Seimui.
Tiek šalių pritarimas, tiek sutarties derinimas su nacionaline teise tampa formalumu, mano šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė – sutartis jau patvirtinta jos parašu, o Lietuva šiaip ar taip laikosi fiskalinės drausmės, siekia atitikti Mastrichto kriterijus.
Jei nacionalinės teisės aktai būtų priderinti jau įsigaliojus sutarčiai, nusižengimo nebūtų, tačiau iki tol šalyje aukščiau už pagrindinį šalies įstatymą būtų tarptautiniai teisės aktai.
Kartą tokia situacija Lietuvoje jau buvo susidariusi – šaliai įstojus į ES. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva oficialiai tapo bendrijos nare, tačiau Konstitucijos aktas ir pataisa Konstitucijoje, kurie buvo reikalingi šiam žingsniui, buvo patvirtinti tik liepos viduryje, įsigaliojo dar po mėnesio.
Priimant finansinės drausmės paktą, pataisų svarbiausiame šalies dokumente gali apskritai neprireikti – pakaktų konstitucinio įstatymo. Šis dokumentas nėra Konstitucijos papildymo aktas, tačiau turi viršenybę prieš kitus įstatymus.
Vis dėlto jei fiskalinės drausmės sutartis bus tvirtinama konstituciniu įstatymu, ir čia bus susidurta su problemomis. Seimas kovo pradžioje patvirtino konstitucinių įstatymų sąrašą, tačiau jame nenumatyta galimybė tokiu įstatymu tvirtinti fiskalinės drausmės sutartį. Jei bus nuspręsta stabilumo paktą tvirtinti šiuo būdu, visų pirma reikės keisti dabar galiojantį konstitucinių įstatymų sąrašą.
Seimo rudens sesijoje jau planuojama pateikti projektą, numatantį į sąrašą įtraukti ir fiskalinės drausmės sutarties konstitucinį įstatymą.
Baudos kol kas negresia
Fiskalinės drausmės sutartis ES narių neįpareigoja įgyvendinti konkrečių priemonių. Tačiau Kęstutis Glaveckas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, teigė, kad sutarties reikalavimai numato pakankamai vieningą ES narių finansinių priemonių politiką, mokesčių harmonizavimą.
Neseniai Europos Komisija pateikė rekomendacijas visoms ES narėms, kaip šios turėtų tvarkyti savo finansus. Lietuvai patarta apmąstyti galimybę įvesti visuotinius automobilių, nekilnojamojo turto mokesčius, palengvinti darbo jėgos apmokestinimą, taip pat tolinti pensinio amžiaus ribą.
K. Glavecko teigimu, tik laiko klausimas, kada Lietuva turės priimti šias „rekomendacijas“. Jo nuomone, ES nubrėžti fiskalinės politikos principai padės išvengti populistinių ir biudžetui grėsmingų sprendimų.
Rinkėjų ausis glostančius siekius jau dalija dabartinės opozicinės partijos – žada keliais šimtais litų padidinti minimalią algą, atmeta papildomų mokesčių idėjas.
Jei Lietuvai nepavyktų išlaikyti mažesnio nei 0,5 proc. struktūrinio biudžeto deficito, šalies lauktų piniginės baudos – iki 0,1 proc. BVP. Reikalavimams nepaklususi šalis turėtų stoti prieš Europos Teisingumo Teismą. Tiesa, prieš visišką reikalavimų įsigaliojimą numatytas pereinamasis laikotarpis.
Tačiau kol kas finansų ministrė Ingrida Šimonytė optimistiškai nusiteikusi – Lietuvai piniginės sankcijos negrės. Ministrės teigimu, jau 2014 m. nominalus viešųjų finansų deficitas turėtų neviršyti 1 proc. BVP, struktūrinio deficito dydis greičiausiai bus panašus. Artimiausiu metu Lietuvai ir kitoms bendrijos šalims piniginėmis baudomis nebus grasinama – suteiktas pereinamasis laikotarpis, griežtesni reikalavimai bus keliami euro zonos narėms – baudos siektų iki 0,5 proc. BVP.
