Pirmadienį startavusi „Saugaus gyvenimo karavano“ akcija sutraukė nemažai panevėžiečių.
Tikrinosi profilaktiškai
Norintieji galėjo per minutę sužinoti, ar neserga žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV). Vieni iš smalsumo, kiti norėdami išsklaidyti įtarimus, kad gali būti užsikrėtę šia liga, rinkosi į miesto centre sustojusį autobusiuką, laikinai tapusį savotiška klinikos įstaiga.
Spalvingoje akcijoje dalyvaujantys savanoriai kvietė ir skatino miestiečius bei svečius išsitirti dėl ŽIV ekologiškame žaliajame mikroautobuse.
Be to, buvo dovanojama informacinė medžiaga, kaip galima apsisaugoti nuo ŽIV ir AIDS. Per akciją bus išdalinta 10 tūkstančių prezervatyvų.
Pageidaujantiesiems per vieną minutę buvo atliktas tyrimas, jo patikimumas – šiek tiek didesnis nei 99 proc. Išgirdusieji džiuginamus rezultatus neslėpė to ir tikėjęsi, tačiau tvirtino, kad vis vien ramiau, kai pasitikrina profilaktiškai.
„Teko girdėti, kad net uodai platina ŽIV. Neva įgėlę infekuotam asmeniui, vėliau jie gali infekciją pernešti sveikam žmogui“, – kalbėjo savo vardo nenorėjusi sakyti panevėžietė. Tai, moters teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl atėjo pasitikrinti.
„Dėl kitų atvejų tikrai esu tikra, kad negalėčiau užsikrėsti“, – kalbėjo panevėžietė.
Dalis sustojusių prie autobusiuko panevėžiečių prisipažino apie akciją išgirdę iš savanorių, kurie Laisvės aikštėje agitavo pasitikrinti.
„Man jau tas pats, ar sergu, ar ne. Vis tiek greitai mirsiu“, – apie rimtus dalykus šypsodamasi kalbėjo savanorių paraginta pasitikrinti vyresnio amžiaus panevėžietė.
Skatina tikrintis
ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ projekto koordinatorė Loreta Stonienė sakė, kad tokia akcija rengiama pirmą kartą, per ją tikimasi patikrinti daugiau nei tūkstantį žmonių.
„Demetra“ siekia didinti ŽIV testavimo ir gydymo paslaugų prieinamumą – suteikti galimybę visiems norintiesiems patogioje vietoje, nemokamai ir konfidencialiai pasitikrinti dėl ŽIV. Taigi autobusiukas ir yra ta vieta. Išsitirti ypač svarbu, nes ši infekcija sėkmingai gydoma, be to, žmogus, žinantis, kad yra užsikrėtęs ŽIV, gali apsaugoti savo artimuosius“, – sako „Demetros“ projekto koordinatorė.
L.Stonienė. pabrėžė, kad tai labai svarbu žinoti nėščioms moterims, tada yra galimybė apsaugoti vaiką.
Asociacijos tikslas, pasak koordinatorės, mažinti ŽIV ir AIDS plitimą, šviesti visuomenę apie efektyvią prevenciją, informuoti apie sergančių ir pažeidžiamų grupių moterų bei jų artimųjų problemas, spręsti jas valstybiniu lygiu, siekti tokių žmonių integracijos į visuomenę.
Prevencinė akcija „Saugaus gyvenimo karavanas 2012“ pradėta vakar. Per ją norintieji galės nemokamai ir anonimiškai vos per 1 minutę išsitirti dėl ŽIV, sužinoti, kaip apsisaugoti nuo infekcijos. Mikroautobusas apsilankys šešiuose Lietuvos miestuose – Panevėžyje, Šiauliuose, Telšiuose, Plungėje, Klaipėdoje ir Palangoje.
L.Stonienė sako, kad idėja gimė sužinojus apie kitų šalių patirtį. Tokia iniciatyva užsienyje – ne naujiena. Ten dažnai vyksta panašios akcijos, važiuoja labdaros karavanai.
Kenkia stereotipai
Savanorė Erika sako prisijungusi prie akcijos, nes Lietuvoje mažai informacijos apie žmogaus imunodeficito virusą.
„Jau keturiolikos metų paaugliai šalyje lytiškai aktyvūs, tačiau žinių, kad ir dėl prezervatyvų, trūksta. Todėl labai svarbu informuoti visuomenę“, – įsitikinusi savanorė.
Erika pasakojo nemažai laiko praleidusi Danijoje, todėl dabar atkreipianti dėmesį, kad tokių akcijų mūsų šalyje rengiama gana mažai, žmonėms stinga informacijos.
„Galiu lyginti Rytų ir Vakarų Europą. Todėl sakau, kad Lietuvoje trūksta ir statistikos, ir žinių, ir prevencijos. Pas mus dar gajūs stereotipai – žmonės bijo apie savo sveikatą atvirai kalbėti“ , – tikino pašnekovė.
Danijoje, pasak savanorės, akcijos – ne naujiena, jau nuo septintos klasės paaugliai šviečiami lytinio gyvenimo klausimais.
„Ten įvairios akcijos, drąsiai kalbama apie tai. Tai – normalu“, – įsitikinusi Erika.
Požymiai – po kelerių metų
Kiekviename mieste, kuriame bus organizuojama „Saugaus gyvenimo karavano“ akcija, bendradarbiaujant su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais, bus rengiami susitikimai su specialistais, atsakingais už ŽIV ir AIDS prevenciją.
Specialistai pažymi, kad ŽIV užsikrėtę asmenys gali jausti tokius pačius požymius kaip sergantieji gripu, todėl sudėtinga ligą atpažinti. Pirmieji požymiai atsiranda po užsikrėtimo praėjus 1–6 savaitėms. Simptomai gali pasireikšti bendru silpnumu, galvos, gerklės skausmu. Kartais pradedama viduriuoti, padidėja blužnis, kepenys, limfmazgiai, atsiranda odos bėrimų, opelių burnoje, pažeidžiami nervai (ypač veido). Vėliau šie simptomai gali išnykti ir nesikartoti net kelerius metus.
Kitas etapas prasideda po 5–8 metų. Tuomet gali pasireikšti ilgas (keli mėnesiai) nepaaiškinamas karščiavimas, viduriavimas, svorio netekimas, prakaitavimas, bendras silpnumas.
Ši liga plinta lytinių santykių metu, per kraują. Tikimybė užsikrėsti ŽIV priklauso nuo situacijos, tačiau yra labai nedidelė: pavyzdžiui, įsidūrus per medicininę procedūrą, tikimybė susirgti – tik 0,3 proc. Per lytinius santykius vyras užsikrečia rečiau nei moteris. O greičiausiai ŽIV plinta homoseksualių santykių metu bei vartojant intraveninius narkotikus.
ŽIV pažeidžia žmogaus imuninę sistemą, iš lėto visiškai sutrikdo organizmo reakciją į antigeną. Todėl infekuoti žmonės suserga tuberkulioze, plaučių uždegimu, odos ir kitomis ligomis, jos galų gale išsekina organizmą ir lemia ligonio mirtį.
| Faktai |
|
Vaida REPOVIENĖ, Sekunde.lt
