Nors daugelio panevėžiečių būstai reikalauja remonto, tačiau tik dalis gyventojų gali sau leisti juos tvarkyti. Tokią situaciją atskleidė „Swedbanko“ darbuotojų atliktas tyrimas. Didžioji dalis žmonių būstui gražinti gali skirti vos vieną kitą tūkstantį litų, kapitalinį remontą nebūtų sudėtinga atlikti vos keletui apklaustųjų.
Stabdo finansai
Bemaž visi senų daugiabučių, nuosavų namų gyventojai norėtų, kad šildymas būtų pigus, stogas – patikimas, pastatas tviskėtų tarsi naujas. Tačiau kai sužino viso to kainą – tarsi elektra nukrato. Nors specialistai pabrėžia, kad galima investuoti į savo namą palyginti nedaug, o sutaupyti – nemažai, tačiau remontui daugelis gali skirti vos kelis tūkstančius atliekamų pinigų.
Beveik devyniasdešimt procentų Panevėžio apskrities gyventojų norėtų remontuoti savo būstus, tačiau dažniausiai tam neturi atliekamų pinigų. Vos šeši procentai apie tai negalvoja, nes neįsivaizduoja, ką savo namuose dar galėtų pagražinti. Tokią išvadą padarė „Swedbanko“ darbuotojai, apklausę daugiau kaip tūkstantį žmonių.
„Swedbanko“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė sako, kad gyventojai labai gerai žino apie remontuotinas erdves savo namuose, tačiau kaip jas atnaujinti – neįsivaizduoja.
„Saugūs, šilti, jaukūs ir gražūs namai – daugelio žmonių svajonė. Todėl nenuostabu, kad daugelis jų nori savo būstus pagražinti. Tačiau ne kiekvienas turi finansinių galimybių susitvarkyti namus taip, kaip norėtų.
Daugelis apklaustųjų pabrėžė, kad norint atnaujinti namus jiems reikėtų nuo dešimties iki penkiasdešimties tūkstančių litų, tačiau dauguma tam gali skirti tik tūkstantį“, – teigė J.Gumuliauskienė.
Pasak jos, skirti 10 tūkst. Lt būsto remontui galėtų sau leisti vos keturi procentai gyventojų. Trisdešimčiai procentų nebūtų sunku tam išleisti iki 3 tūkst. litų.
Pasak Finansavimo departamento direktorės, ketvirtadalis Panevėžio apskrities gyventojų sako, kad jų būste labiausiai reikėtų sutvarkyti prastai apšiltintas ar visiškai neapšiltintas namų sienas. Kas penktas nepatenkintas savo buto vidaus sienų apdaila, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiais, stogo ir lietvamzdžių būkle.
Gyventojai taip pat norėtų atnaujinti senus baldus, santechniką, grindų dangą.
Būstus gražina iš dalies
J.Gumuliauskienė sako, kad iš remontuotinų respondentai paminėjo ir tas vietas, kurios paprastai sukelia daugumą finansinį nuostolį lemiančių nelaimių. 56 proc. namuose įvykusių nelaimių lėmė vandentiekio, kanalizacijos ir santechnikos gedimai. 14 proc. įvykių kilo dėl trumpo jungimosi, blogai įrengto kamino ar neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi.
Pagal apklaustųjų atsakymus nustatyta, kad trylika procentų įvykių – vagystės į namus patenkant pro duris ar langus bei vandalizmo atvejai. 10 proc. lėmė gamtos stichijos.
„Nors žmonės žino, ką reikėtų atnaujinti namuose, tačiau neskuba to daryti. Gyventojai sako, kad dėl finansinių galimybių jie per artimiausius dvejus metus tik iš dalies ketina gražinti savo būstus. Dauguma ketina atnaujinti baldus, santechniką, buitinę techniką, langus, apšiltinti sienas, sutvarkyti namo aplinką“, – pabrėžia J.Gumuliauskienė.
Finansavimo departamento direktorė pažymi, kad kapitalinį remontą atlieka nedaugelis, nors iš pagrindų sutvarkytas būstas užtikrina jaukesnė aplinka, be to, galima išvengti įvairių gedimų, kurie lemia finansinius nuostolius.
(…)
Visą Vaidos REPOVIENĖS straipsnį skaitykite birželio 6 d. Sekundėje.
Dienraštį galite įsigyti spaudos kioskuose, prekybos centruose bei kitose prekybos vietose.
