Pirmą kartą per Lietuvos aukcionų istoriją pristatytas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinys liko neparduotas. Per maža perkamoji galia, kelių šio kūrinio egzempliorių faktorius ar per platus savininko užmojis lėmė, kad lietuvių genijaus grafikos darbas nerado naujo savininko?
„Apsnigtas kaimas“ – nedidelis M. K. Čiurlionio grafikos darbas, aukcione siūlytas kartu su devynių jo bendramokslių iš Varšuvos meno mokyklos grafikos kūriniais. Paprastai fluoroforto technika būdavo sukuriama nedidelio tiražo, dažniausiai 5 vienetų grafikos darbai. Lietuvoje yra saugomi du kūrinio „Apsnigtas kaimas“ egzemplioriai – abu jie yra Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.
Pradinė aukcione siūlyto rinkinio su „Apsnigtu kaimu“ kaina buvo 22 tūkstančiai litų. Tačiau aukcioną rengianti Meno rinkos agentūra neslėpė, kad rezervinė kaina yra gerokai aukštesnė. Didžiausia aukcione už šį rinkinį pasiūlyta suma buvo 64 tūkstančiai litų. Pasiteiravus, ar yra ketinančių siūlyti daugiau nei 100 tūkstančių litų, tokių neatsirado. Meno kūrinys liko savininko rankose.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad nebuvo pasiekta rezervinė kaina“, – į galimas priežastis nenorėjo gilintis Meno rinkos agentūros direktorė Simona Makselienė. 100 tūkstančių litų viršijantis pardavimas būtų tapęs ir šios agentūros rekordu. Per jos rengiamų Vilniaus aukcionų istoriją brangiausiai parduotas kūrinys buvo už 67 tūkstančius litų. Tai – klasiko Antano Žmuidzinavičiaus 1924-aisiais nutapytas paveikslas „Užgesęs vulkanas“.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis svarstė, kad kaina už M. K. Čiurlionio grafikos darbą buvo per didelė. Pasak jo, rinkoje kurį laiką sklandė gandai, kad rezervinė kaina yra apie 60 tūkstančių litų.
„Aukciono dalyviai tokiai kainai galėjo būti nusiteikę – ji ir buvo pasiūlyta aukcione. Tačiau tokiam kainos šuoliui (daugiau kaip 100 tūkstančių litų – IQ), išgirstam paskutinę minutę, jie galėjo būti nepasirengę“, – sakė O. Daugelis. Muziejaus direktoriaus nuomone, didelės vertės besidomintiems M. K. Čiurlionio kūriniu nepridėjo ir kiti rinkinio darbai.
„Privačiam asmeniui, kuris būtų galėjęs pirkti M. K. Čiurlionio kūrinį, tai nebuvo įdomu. Jį domino tik Čiurlionis. Toks rinkinys tinkamesnis būtų valstybiniams rinkiniams. Be to, grafikos kūrinys nėra vienintelis, unikalus kaip, pavyzdžiui, tapybos darbas. O antikvarinė rinka juk viską skaičiuoja“, – neslėpė O. Daugelis.
Pasak jo, M. K. Čiurlionio grafikos kūrinį įsigijusiam asmeniui tektų ypač rūpintis jo saugojimu. Tokį kūrinį būtų galima laikyti tik „tirštoje“ prieblandoje – taigi ant svetainės sienos įsigyto turto nepakabinsi.
Visgi to, kad M. K. Čiurlionio kūrinys, pirmą kartą pasiūlytas aukcione, liko neparduotas, O. Daugelis nesėkme nelaiko. „Tai yra normalus dalykas aukcionuose. Aišku, jei savininkas ketino daugiau uždirbti, jam tai buvo nesėkmė. Manau, kad ir 60 tūkstančių litų suma už šį kūrinį būtų buvusi pakankama“, – svarstė O. Daugelis.
Prieš aukcioną buvo kalbama, kad šis kūrinys taps kainos išbandymu M. K. Čiurlionio kūrybiniam palikimui. Oficialiai šio menininko darbų kaina niekada nebuvo skelbiama. Pats menininkas savo laiku suspėjo parduoti tik vieną kūrinį.
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus galimybę varžytis dėl šio genijaus fluoroforto atmetė iš karto. „Nusprendėme, kad turime kitų taikinių“, – sakė O. Daugelis.
Brangiausiai XXIV Vilniaus aukcione parduotu kūriniu tapo Jono Mackevičiaus paveikslas „Kauno pilies griuvėsiai“. Jo kaina aukcione kilo nuo 19 iki 30 tūkstančių litų. Iš viso aukcione meno kūrinių buvo parduota už 164 tūkstančius litų.
