Konkurencija dėl studentų Panevėžyje gali tapti dar sunkesnė ne vien dėl emigracijos ir švietimo bendruomenę bauginančios demografinės situacijos. Čia vietos žvalgosi Kipro privatus Frederiko universitetas. Su Panevėžio vadovais susitikę apie 4000 studentų turinčios aukštosios mokyklos atstovai Aukštaitijos sostinę įvardija kaip galimą miestą savo padaliniui steigti.
Pritrauktų jaunimo
Nors Panevėžio aukštųjų mokyklų auditorijose kasmet studentų mažėja, kipriečiams mūsų miestą rekomendavęs Šiaulių universiteto profesorius dr. Vincentas Lamanauskas įsitikinęs, kad Kipro universiteto padalinys į Aukštaitijos sostinę pritrauktų jaunimo.
„Bendra tendencija tokia, kad jaunimas, pagrįstai ar nelabai, orientuojasi išvykti mokytis į užsienį. Kipro universiteto padalinys būtų žingsnis sulaikyti bent dalį jų. Kam Lietuvos studentams važiuoti mokytis į Kiprą, jei pats Kipras atvažiuoja į Panevėžį?“ – svarsto V.Lamanauskas.
Be to, profesoriaus nuomone, Kipro universiteto padalinyje pageidautų mokytis ir kaimyninių valstybių jaunimas.
Ukrainai nepavyko
V.Lamanauskas mano, kad miesto valdžia turėtų pasistengti padaryti gerą įspūdį užsieniečiams.
„Aš labai dėl to stengiuosi. Būtų apmaudu, jei Kipro ketinimai baigtųsi taip, kaip prieš keletą metų privataus Ukrainos universiteto planai Panevėžyje įkurti padalinį. Beveik viskas buvo paruošta, bet jiems kilo problemų ir gal pritrūko ryžtingesnės miesto valdžios pagalbos“, – mano V.Lamanauskas.
Buvęs miesto Tarybos narys Tomas Josas įsitikinęs, kad šį kartą Panevėžio šansai daug geresni – dėl kainų skirtumo Kiprui Lietuva atrodo patraukliau nei ukrainiečiams.
Nors pastarųjų planus įsikurti Aukštaitijos sostinėje, pasak T.Joso, sugriovė ne ekonominiai išskaičiavimai, o Ukrainoje po prezidento rinkimų pasikeitusi politinė atmosfera.
Kipro universiteto atstovai svarsto iš pradžių apsiriboti padaliniu 30-iai studentų, tačiau esą ateityje norėtų plėstis iki 200 vietų.
Pirmosioms žvalgytuvėms į Panevėžį atvykę užsieniečiai dar konkrečiai neįvardija studijų krypties, tačiau prasitaria rengiantys magistrus.
T.Joso nuomone, toks padalinys konkuruotų nebent su Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio padaliniu, tačiau galėtų būti Panevėžio kolegijos partneris.
Veikia rinkos dėsniai
KTU Panevėžio instituto direktorius prof. dr. Žilvinas Bazaras mano, kad užsieniečius ieškoti nišų svetur verčia ta pati problema, su kokia susiduria ir Lietuva – studentų trūkumas.
„Vakuumą jaučiame ne tik mes, bet ir kitos valstybės. Esu lankęsis Porto universitete – už Europos Sąjungos paramą pastatyti nauji pastatai, modernios laboratorijos, kainavusios po 500 tūkst. eurų, prie universiteto studentams įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, bet – visur tuščia. Kai nusistebėjęs paklausiau, kur jaunimas, sulaukiau pribloškiamo atsakymo: jūs atsiųsit. Aukštąsias mokyklas veikia rinkos dėsniai“, – teigė Ž.Bazaras.
Anot jo, KTU Panevėžio institute studijuoja apie 1000 studentų, tai yra trečdaliu mažiau nei prieš ketvertą metų. Šįmet ši aukštoji mokykla išleis 300 absolventų, tačiau sulaukti tikisi bent ne mažiau nei pernai – 150-ies.
Ž.Bazaras pripažįsta: atsilaikyti rinkoje būtų kur kas sudėtingiau, jei institutas būtų ne padalinys, o savarankiška aukštoji mokykla.
Nors Panevėžio jaunimas stengiasi ištrūkti studijuoti į didmiesčius, tačiau, pasak Ž.Bazaro, studentų mažėjimo tendencija jaučiama ne tik provincijoje – jų mažėja ir Vilniaus, Kauno, Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
