„Bankia“ prašo papildomų 19 mlrd. eurų paramos, tačiau neaišku, ar Ispanijos vyriausybei pavyks rasti lėšų.
Europos Sąjungos (ES) ir JAV pareigūnai ieško būdų, kaip padėti probleminiams Ispanijos bankams – lėšas jiems norima skirti tiesiogiai, kad dar labiau neišsipūstų valstybės užsikrauta skolų našta. Savo ruožtu Ispanijos premjeras neigia, kad šaliai reikia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos.
„Mes kalbėjome apie galimybę, kad prireikus bankai (ne tik Ispanijos, bet ir kitų šalių) galėtų gauti tiesioginę paramą be vyriausybių įsikišimo“, – po susitikimo su JAV iždo sekretoriumi Timothy Geithneriu sakė Ispanijos ministro pirmininko pavaduotoja Soraya Saenz de Santamaria, kurią cituoja „EUobserver“ naujienų svetainė. Anot Ispanijos politikės, T. Geithneris nurodė, kad Europa ir JAV turi dirbti ta pačia kryptimi ir išspręsti bankų klausimą.
Tuo metu TVF atstovas Nematas Shafikas konferencijoje Briuselyje ragino imtis ryžtingų žingsnių dėl „bankų sąjungos“ sukūrimo. „Tai apimtų paramą bankams iš bendrų išteklių, nepriklausančių nuo nacionalinių šaltinių“, – likus mėnesiui iki ES lyderių susitikimo, kuriame aptariant euro zonos ateitį galėtų būti minima ir bankų sąjungos galimybė, kalbėjo N. Shafikas.
Ispanijos ekonomikos ministras Luisas de Guindosas beprasmiškomis pavadino kalbas, kad šalis prašo TVF paramos. Tokie gandai buvo pasklidę po to, kai Ispanijos ministras pirmininkas susitiko su TVF vadove Christine Lagarde.
„Aš nenoriu išeiti ir paneigti šių gandų, nes jie yra beprasmiški“, – Ispanijos televizijai sakė ministras. Sklandžiusius gandus paneigė ir TVF atstovai.
Nuogąstavimų, kad Ispanijai gali tekti belstis į TVF ir finansinių ES institucijų duris, atsirado paaiškėjus, su kokiomis problemomis susiduria šalies bankai. Ketvirtas pagal dydį Ispanijos bankas „Bankia“, jau gavęs paramą, paprašė papildomų 19 mlrd. eurų. Tačiau nežinia, ar Madridas pajėgs surasti tam lėšų.
Tarptautinių finansinių instituto vykdantysis direktorius Charlesas Dallara pasiūlė Ispanijos vyriausybei nutraukti ryšius su probleminiais bankais. Jis taip pat pabrėžė, kad šios šalies sukaupta skolų našta yra per didelė, kad galėtų būti restruktūrizuota su privačių investuotojų pagalba.
„Ispanijos skolos restruktūrizavimas nepageidaujamas, neįmanomas ir nereikalingas. Ispanijos ekonomika yra per didelė, kad įsitrauktų privatus sektorius“, – sakė Ch. Dallara, vadovaujantis institutui, kuris atstovauja per 450 didžiausių pasaulyje privačių finansų institucijų, ir vaidino pagrindinį vaidmenį derybose dėl Graikijos skolos restruktūrizavimo.
Ispanija laikoma viena ekonomiškai nestabiliausių euro zonos valstybių. Jos skola šiais metais gali išaugti iki 79,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai būtų 11 proc. punkto daugiau nei praėjusiais metais.
Ispanijos centrinis bankas neseniai patvirtino, kad šalyje vėl prasidėjo recesija, o reitingų agentūra „Stadard & Poor’s“ ilgalaikį Ispanijos reitingą pablogino iki BBB+. Ispanijos biudžeto deficitas praėjusiais metais sudarė 8,5 proc. BVP. Europos Komisija anksčiau pareiškė, kad šaliai bus sudėtinga jį sumažinti iki 4,4 proc. BVP šiemet ir 3 proc. BVP kitąmet.
