Tarp mormonų – stulbinamai daug sėkmingų verslininkų
Mittui Romney siekiant tapti prezidentu, o Mattui Stone’ui ir Trey Parkeriui sukūrus muzikos šedevrą „The Book of Mormon“ („Mormono knyga“) anekdotai apie pašventintus apatinius išplito it epidemija. Tačiau Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia kerta atgal. Didžiulė reklaminė kampanija pristato kasdieniais dalykais užsiimančius paprastus žmones: baltaodį su barzda, juodaodį su ūsais ir oru skriejantį jauną riedlentininką. Kampanijos tema „Aš – mormonas“.
Blogiausia, kad ne kiekvienas patikės, jog mormonai visai tokie pat kaip kiti. Jie nebūna įkaušę. Jų šeimos didelės, santuokos stabilios, o sandėliuke yra maisto trims mėnesiams, jeigu netyčia užkluptų armagedonas. Paprastai jie apsikirpę, nusiskutę ir tvarkingai apsirengę (apžėlę veidai „Aš – mormonas“ reklamose, laimei, nėra tipiniai). Ir jie tikri verslo aistruoliai.
Mažiau kaip 2 proc. amerikiečių yra mormonai, bet iš šių padėties komercinėje aplinkoje taip neatrodo. M. Romney įsteigė įtakingą privataus kapitalo bendrovę „Bain Capital“. Jonas Huntsmanas vyresnysis (M. Romney varžovo kovoje dėl respublikonų karūnos tėvas) įkūrė 11 mlrd. JAV dolerių vertės chemijos pramonės milžinę „Huntsman Corporation“. Davidas Neelemanas įsteigė dvi pigių skrydžių oro bendroves: „JetBlue“ JAV ir „Azul“ Brazilijoje. Ralphas Atkinas įkūrė dar vieną – „SkyWest Airlines“. Ericas Varvelis vadovauja „Credit Suisse“ investiciniam bankui, Harrisas Simmonsas valdo banką „Zions Bancorporation“ (šis labiau vietinis), o Allanas O’Bryantas yra „Reinsurance Group of America“ padalinio Japonijoje vadovas. J. W. Marriottas vadovauja tėvo įkurtam viešbučių tinklui. Jeigu Maxas Weberis būtų gyvenęs šimtmečiu vėliau, galbūt iš jo būtume išgirdę plačių apibendrinimų apie „mormonų darbo etiką“.
Mormonai suformavo milžinišką verslui palankią infrastruktūrą. Iš visų JAV verslo mokyklų Brighamo Youngo universiteto Marriott mokykla siūlo vieną geriausių verčių už pinigus: mormonai moka tik 10 tūkst. JAV dolerių per metus, o tai tik penktadalis žymiausiose mokyklose mokamos sumos. Harvardo verslo mokykloje mormonai taip įsitvirtinę, kad juokaujama apie trijų „M“ dominavimą: kitos dvi „McKinsey“ ir kariuomenė (angliškai „military“ – vert. past.). Claytonas Christensenas iš Harvardo yra vienas žymiausių vadybos mąstytojų pasaulyje. Stephenas Covey, parašęs knygą „7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai“, yra vienas žymiausių saviugdos guru.
Nieko keisto, kad jauni mormonai vis plūsta į verslą. Provas, kuriame įsikūręs Brighamo Youngo universitetas, – tai aukštųjų technologijų centras, jame dirba „Novell“ ir šimtai kitų kompiuterijos ir grafinio dizaino įmonių. Stambūs investiciniai bankai į mėgstamus medžioklės plotus greta Harvardo ir Whartono įtraukė ir Marriott mokyklą. Vieną didžiausių biurų ne Niujorke „Goldman Sachs“ atidarė Solt Leik Sityje. Jaunas vadovas Jeremy Andrusas ausinių gamintojo „Skullcandy“ akcijas neseniai paleido į biržą už 125 mln. JAV dolerių. Jutoje, kur vyrauja mormonai, namų ūkio pajamos didesnės nei JAV vidurkis.
Jų šeimos didelės, santuokos stabilios, o sandėliuke yra maisto trims mėnesiams, jeigu netyčia užkluptų armagedonas.
Kaip paaiškinti mormonų sėkmę? Turbūt padeda doras gyvenimas: alkoholis temdo protą ir patepa prastus sandorius. Kadaise persekioti mormonai galbūt įprato pasikliauti savimi: XIX a. per lygumas ir kalnus jie patraukė į Vakarus bėgdami nuo tokių fanatikų kaip tie, kurie 1844 m. nužudė judėjimo įkūrėją Josephą Smithą. Šiuolaikiniai mormonai turi bendrų bruožų su kitomis darbščiomis mažumomis, kaip antai parsiai, žymūs Indijos verslo pasaulyje, užsienio kinai ir žydai. Bet galbūt dalis atsakymo yra pats tikėjimas. Mormonų tikėjimas (vienintelė per pastaruosius 200 metų išrasta pasaulinė religija) verslui tam tikra prasme palankesnis nei ilgesnę istoriją turintys jo varžovai.
Mormonai garbina organizuotumą. Jie tiki, kad pasaulį Dievas sukūrė iš chaoso, o ne iš nieko. Be to, jie tiki, kad tol, kol vyrai ir moterys sukasi kaip darbščios bitutės, įmanomas jų „amžinas progresas“ „dieviškumo“ link. Ši bažnyčia turbūt yra geriausiai organizuota pasaulyje ir neabejotinai rentabiliausia. Pačiame viršuje prezidentas ir 12 jo patarėjų – kaip tarptautinės įmonės valdyba. Žemiau Bažnyčiai talkininkauja aibė pasauliečių savanorių. Bažnyčios nariai viešai pradeda reikštis nuo trejų metų. Būdami dvylikos jie tampa „diakonais“, o augdami gauna vis reiklesnius darbus. Tikintieji Bažnyčiai turi skirti 10 proc. nuo pajamų prieš mokesčius. Niekas nežino, kiek pinigų ji turi, bet, neoficialiais duomenimis, sumos siekia milijardus.
Misionieriška tradicija
Sunkiausias išbandymas jauniems mormonams – misija. Mormonai vyrai misionieriais dvejiems metams tampa sulaukę devyniolikos, o moterys – aštuoniolikai mėnesių sulaukusios 21-erių. Jie negali rinktis, kur vykti, ir dažnai turi išmokti užsienio kalbą. Jie atskiriami nuo šeimų (paskambinti namo leidžiama tik du kartus per metus) ir gauna „kompanioną“, kad šis neleistų iškrypti iš doros kelio. Šešias dienas per savaitę kasdien po 10 valandų jie turi stengtis atversti žmones į savo tikėjimą. Nedaugeliui kitų grupių tenka imtis tokio sunkaus darbo būnant panašaus amžiaus. Išimtis – jaunieji izraeliečiai, kurie kelerius varginančius metus praleidžia kariuomenėje ir taip pat išsiskiria verslumu.
Misionieriškas darbas jauniems mormonams leidžia gerai išmokti užsienio kalbų, o JAV tai reta. Antai D. Neelemanas gimė Brazilijoje ir būdamas jaunuolis grįžo ten kaip misionierius. Jis jaučia vietinę kultūrą ir laisvai kalba portugališkai, tad jam lengviau tai, ką apie oro bendrovių valdymą išmoko JAV, pritaikyti Brazilijos rinkai.
Be to, misionieriškas darbas jaunus mormonus moko nepasiduoti nepaisant sunkumų. Jie turi parduoti produktą, kuris beveik neturi paklausos: ypatingą krikščionybės versiją, kuri moko, kad Kristus po prisikėlimo lankėsi Jungtinėse Valstijose, kad Edenas galėjo būti Misūryje ir kad alkoholį gerti – nuodėmė. Po to parduoti vietas lėktuve ar gyvybės draudimą turėtų būti vieni juokai.
