Kodėl rusiškame internete dominuoja vietinės bendrovės
Ant stogo, kur galima ir parūkyti, ir padirbėti, didžiulė šachmatų lenta. Posėdžių salių pavadinimai užrašyti kirilica. Kieme iš dviejų pusių žioji penki statomo pastato aukštai. Galima sakyti, kad būstinė, kurioje įsikūrė didžiausia Rusijos internetinės paieškos bendrovė „Yandex“, simbolizuoja visą šalies interneto ūkį: mažėlesnė nei tikėjaisi, bet sparčiai auganti ir aiškiai rusiška.
Interneto vartotojų skaičius Rusijoje pernai paaugo 14 proc. pasiekdamas 53 mln. Taigi Rusijos internautų populiacija, šiek tiek pranokusi Vokietijos, dabar didžiausia Europoje, o plėstis dar tikrai yra kur (žr. grafiką). Investicinio banko „GP Bullhound“ vertinimu, iš tų žmonių internete perka tik 18 proc., o internetinei reklamai, nors ir sparčiai augančiai, iš Rusijos reklamos biudžeto tenka vos 9 proc. Tai gana tiksliai atspindi „Yandex“ pajamos – daugiausia iš reklamos. Pirmąjį ketvirtį jos sudarė 5,9 mlrd. rublių, t. y. 51 proc. daugiau nei prieš metus. Pelnas augo panašiu greičiu.
Rinkoje dominuoja rusų bendrovės. Tyrimų bendrovės „LiveInternet“ vertinimu, internetinėje paieškoje „Yandex“ tenka apie 60 proc., o „Google“ – apie ketvirtis, nors šios dalis augo. „Mail.ru“ – neabejotinai didžiausias portalas, elektroninio pašto tarnyba ir internetinių žaidimų platforma. Jai taip pat priklauso antras pagal dydį socialinis tinklas „Odnoklassniki“ ir 40 proc. didžiausio „VKontakte“. „Facebook“ lieka ketvirtas. Prekes ir keliones siūlanti „Ozon“ save vadina tiek Rusijos „Amazon“, tiek „Expedia“.
Rusijos interneto rinka į Kinijos panašesnė labiau nei jos abidvi panašios į bet ką iš Vakarų. Paieškos sektoriuje Kinijoje dominuoja „Baidu“. „Tencent“ vaidmuo panašus į „Mail.ru“, kurioje „Tencent“ turi dalį (7,8 proc.). Pirkdami internetu kinai naudojasi „Dangdang“, „360buy“ arba viena iš „Alibaba“ internetinių prekyviečių, o ne „Amazon“ ar „eBay“. Trumpų pranešimų kakofonija liejasi iš „Sina Weibo“, o ne iš „Twitter“. Ir taip toliau.
Keliais svarbiais aspektais Rusija skiriasi. Ji neturi pašėlusiai populiarių internetinių vaizdo klipų svetainių kaip Kinija (kinams jos patinka, nes cenzūruota televizija nuobodi). Nėra ir „Didžiosios užkardos“. „Facebook“, „Twitter“ ir „Youtube“ neuždrausti. Į Rusiją užsieniečiams patekti lengviau, bet sunkumų vis tiek tenka patirti. „Uždaros Kinijos sienos vietinėms tarnyboms leidžia vystytis be konkurencijos iš Vakarų, – sako „Mail.ru“ šefas Dmitrijus Grišinas. – Trumpalaikėje perspektyvoje tai joms užtikrino sėkmę, bet ilgalaikėje perspektyvoje jas nusilpnins.“ Pasak amerikiečio Fritzo Demopouloso, kuris prisidėjo kuriant Kinijos kelionių svetainę „Qunar“ (pernai parduotą „Baidu“) ir investavo į Rusijos internetinę kelionių agentūrą „Ostrovok“ siekiant sėkmės rinkose, kur dominuoja vietiniai, reikia vietinės specifikos išmanymo, technologijų, kapitalo šaltinių, tinkamos vadybos ir masto. Anot jo, išskyrus mastą, užsieniečiai vargu ar bet kurioje iš šių sričių yra pranašesni. Po finansų krizės daug žmonių pradėjo abejoti, ar „užsienio patirtis vadybos srityje tikrai aktuali“, pasakoja jis.
Rusų bendrovės aiškiai pranašesnės pirmoje iš F. Demopouloso nurodytų sričių – vietinę specifiką jos išmano. Viena priežasčių – kalba: pasak „Yandex“ technologijų direktoriaus Iljos Segalovičiaus, „Google“ iš pradžių „absoliučiai ignoravo kalbos supratimą“, nors „dabar dirba gana efektyviai“. Kita priežastis – geografija. „Yandex“ itin didžiuojasi savo žemėlapiais ir duomenimis apie eismo sąlygas. Naudodami mobiliesiems skirtą programą maskviečiai gali užsisakyti taksi ir stebėti, kaip jam sekasi (arba nesiseka) skintis kelią per siaubingas šio miesto spūstis.
Tačiau kaip ir Kinijoje, Rusijos interneto skirtybės anaiptol neapsiriboja raštu ir žemėlapiais. Žmonės tebesitiki, kad galės pirkti iš žmogaus ar bent jam pasiskųsti, tad „Ostrovok“, „Ozon“ ir kitos bendrovės turi skambučių centrus, o numerius skelbia savo svetainėse. Vienas iš „Ostrovok“ įkūrėjų Serge’as Faguet pasakoja, kad jo bendrovė mokėsi stebėdama kinų internetinę kelionių bendrovę „Ctrip“, kurios klientai pusę užsakymų pateikia telefonu.
Rusai mėgsta mokėti grynaisiais. Kartais jie moka automatiniuose kioskuose, kuriuos pagamino kita rusų bendrovė QIWI. Pasak S. Faguet, šiais „atvirkštiniais bankomatais“ sumokama už „reikšmingą dalį“ užsakymų, kuriuos gauna „Ostrovok“. Be to, prieš atiduodami pinigus rusai nori garantijų, kad prekes jie gaus ir kad prekės jiems patiks. Kartais jie užsisako iš kelių tiekėjų, o perka iš to, kuris pristato pirmas. Už keturias penktąsias pirkinių iš „Ozon“ sumokama grynaisiais pristačius. Internete perkantys kinai irgi mėgsta taip mokėti.
Kaip ir augesnės pusseserės iš Kinijos, „Ozon“ turi pasirūpinti, kad prekės būtų pristatytos laiku, nors ir siunčiamos per milžinišką šalį, kurioje kurjerių paslaugos padrikos, o paštu ne visuomet galima pasitikėti. Taigi „Ozon“ irgi įsteigė savą logistikos padalinį, kuris Maskvoje ir Sankt Peterburge prekes klientams pristato prie durų, o kitur į vieną iš 2000 atsiėmimo punktų. (Paštu siunčiama apie 10 proc. užsakymų.) Kai versle tokios masto ekonomijos galimybės, logiška pristatymo paslaugą siūlyti ir trečiosioms šalims. Apie 70 ją užsisakė.
Kalbant apie technologijas, Rusija, kaip ir Kinija, gali semtis iš gilaus matematikos ir mokslo talentų šulinio. Aleksandras Turkotas, kuris technologijų bendrovėms skirtame valstybiniame centre „Skolkovo“ vadovauja IT padaliniui, prisimena, kad XX a. pabaigoje „išvykti norėjo mažiausiai kas antras inžinierius“. Universitetų standartai irgi smuko. Dabar perspektyvos šviesesnės, absolventų atlyginimai geri, o žmonės grįžta. Trys „Ostrovok“ inžinieriai į Maskvą atsikraustė iš užsienio. (Grįžo tiek S. Faguet, tiek kitas „Ostrovok“ įkūrėjas Kirillas Macharinskis, iš Rusijos išvykę vaikystėje.) Bet jaunimui ne visuomet lengva paaiškinti, kad norint užsidirbti nebūtina užsiimti nafta, dujomis arba finansais, sako A. Turkotas.
Rusijoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, kuo esi didesnis, tuo lengviau gauti finansinės ir kitokios paramos. Užsienio investuotojams Rusija mielesnė nei užsienio operatoriams. Akcijas prieš metus paleidęs į JAV NASDAQ vertybinių popierių biržą, „Yandex“ pritraukė 1,3 mlrd. JAV dolerių, o „Mail.ru“ 2010 m. lapkritį Londone pritraukė per 900 mln. JAV dolerių. (Nuo to meto „Yandex“ akcijų kaina smuktelėjo, o „Mail.ru“ akcijos pabrango.) Vakarų rizikos kapitalistai įsigijo dalių perspektyviausiose elektroninės komercijos bendrovėse, įskaitant „Ostrovok“ ir „Ozon“. Bet vietinių verslo angelų, kurie deda pinigus į jauniausias įmones, pasitaiko daug rečiau nei JAV, Vakarų Europoje ar Kinijoje.
Tam tikros paramos nepatyrusioms įmonėms atsiranda. Prie Maskvos upės, sename šokolado fabrike, buvo įkurta „Digital October“, kur jauni verslininkai gali lankyti seminarus, gauti posėdžių salę arba tiesiog pabendrauti. O „Skolkovo“ centre valstybė bando tiek palaikyti jaunas rusų bendroves, tiek pritraukti stambių tarptautinių. Įmonės gali kreiptis su prašymu priimti į „Skolkovo“, nors pats centras Pamaskvyje tebestatomas, tad kol kas iš esmės įsikuriama „virtualiai“. Patekus į „Skolkovo“ galima tikėtis mokesčių nuolaidų, konsultacijų ir subsidijų. Vyriausybei kapitalo dalies nereikia, bet A. Turkotas viliasi, kad įkandin jo „beprotiškų pinigų“ atseks „rinkos pinigai“.
Meška užsienyje
Ar rusų interneto bendrovėms, kurios dominuoja gimtinėje, gali taip pat gerai sektis užsienyje? Investuoti kai kurioms jau sekasi, ypač į socialinę mediją. Tiek „Mail.ru“, tiek investicinė bendrovė „DST Global“, su kuria „Mail.ru“ kadaise turėjo glaudžių ryšių, turi dalis bendrovėje „Facebook“, kurios akcijos nuo gegužės 18 dienos parduodamos biržoje. Pardavusios dalį akcijų jos gaus pinigų kitoms investicijoms. Abi taip pat investavo į nuolaidų svetainę „Groupon“ ir socialinių žaidimų bendrovę „Zynga“, kurios vertybinių popierių biržoje debiutavo pernai.
Bent jau stambios bendrovės operatorėmis irgi siekia tapti. „Yandex“ pernai rugsėjį patraukė į Turkiją; jai tenka tik apie 1 proc. rinkos, o karaliauja „Google“ (kas gi kitas?). Pasak I. Segalovičiaus, per anksti spręsti, kaip sekasi. Padėtį jis įvertins metų gale. „Mail.ru“ tiltu į Vokietiją ir kitas šalis laiko žaidimus, kuriuos jau siūlo užsienio kalbomis.
