Jau artimiausiu metu bus perlaidoti praėjusiais metais Senamiesčio g. 72a sklype archeologų iškasti palaikai. 252 žmonių palaikai ir 18 dėžių pavienių kaulų visus metus buvo saugomi Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kriptoje.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė ir Kultūros paveldo skyriaus vedėja Loreta Paškevičienė Kultūros paveldo departamente (KPD) pagaliau sulaukė pritarimo leisti perlaidoti Senamiesčio g. rastus žmonių palaikus Šilaičių kapinėse. Tą ketinama padaryti artimiausiu metu. Ministerija atsiųs raštišką leidimą, vėliau bus skelbiami viešieji pirkimai.
L.Paškevičienės teigimu, praėjusią vasarą KPD Panevėžio teritorinis padalinys sustabdė bet kokius Savivaldybės veiksmus perlaidojant palaikus.
„Buvo reikalaujama, kad Savivaldybė išpirktų Senamiesčio g. 72a sklypą, kad rasti palaikai čia ir būtų palaidoti. Džiaugiuosi, kad archeologai pritarė būtent Savivaldybės pozicijai ir mūsų ketinimams perlaidoti palaikus Šilaičių kapinėse. Čia jiems jau numatyta ir vieta. Žmonių palaikai bus perlaidojami itin pagarbiai, kaip ir pridera“, – teigė L.Paškevičienė.
Pasak vedėjos, palaidoti palaikus reikalavo ir kunigas Petras Baniulis, akcentavęs, kad šventvagiška laikyti juos neperlaidotus.
L.Paškevičienė sakė, kad veikiausi iškasti ne visi palaikai, nes jie galėjo būti laidojami už numatytos teritorijos. Archeologai dar turės nustatyti kapinių ribą vakarinėje dalyje, siekiant patikslinti jų teritoriją.
Palaikų amžiaus spektras gana platus. Veikiausiai jie 16-ojo a. Palaikai buvo atkasami maždaug 90 cm gylyje. Ištirta daugiau nei 400 kvadratinių metrų sklypas. Savivaldybės biudžetui archeologiniai tyrinėjimai atsiėjo beveik 30 tūkst. litų.
„Sekundė“ rašė, kad archeologų pradėtoje kasinėti statybvietėje žmonių palaikai mėtėsi trejus metus. Mat visą tą laiką Savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas nesutarė, kuriai iš jų priklausytų iškasti ir perlaidoti palaikus.
Kalboms peno davė 2009 m. rasti kaulai. Vos už kelių žingsnių nuo buvusios pirmosios Panevėžio bažnyčios individualaus gyvenamojo namo pamatus klojantys statybininkai dešimties arų sklype rado kaulų.
Tačiau apie mįslingą radinį paveldosaugininkams pranešė ne statybininkai ir net ne kylančio namo savininkai. Tuo susirūpino gatvės senbuviai.
Kadangi Senamiesčio gatvė įrašyta į miesto istorinės dalies teritoriją, leidimą statyboms Savivaldybės architektas galėjo išduoti tik pritarus Kultūros paveldo departamento Panevėžio padaliniui. Tačiau jis buvo išduotas apeinant paveldo apsaugos specialistus.
Šiems atsitiktinai sužinojus apie aptiktas kapines, statybos darbai buvo sustabdyti, o Savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas aiškintis santykių persikėlė į teismą. Kol dvi valstybės institucijos bylinėjosi, palaikai mėtėsi statybvietėje.
Savivaldybės paveldo specialistai buvo iškėlę versiją, kad senamiestyje rasti kaulai gali būti ne istorinėse kapinėse palaidotų protėvių, o tiesiog gyvulių. Netgi pasigirdo kalbų, kad toje vietoje kadaise galėjo veikti skerdykla.
Vaida REPOVIENĖ, Sekunde.lt
