M. Rajoy'us neigė, kad Ispanijai teks ieškoti finansinės paramos.
Ispanija negali leisti sužlugti nė vienam bankui, nes tai parklupdytų ant kelių visą šalį, įspėjo Ispanijos ministras pirmininkas Mariano’as Rajoy’us. Dėl euro zonos problemų Ispanijos skolinimosi kaina kopia į aukštumas, tačiau jos pareigūnai privalo rasti būdą, kaip išgelbėti milžiniškus nuostolius skaičiuojantį ketvirtą pagal dydį šalies banką „Bankia“.
Dešimties metų trukmės Ispanijos obligacijų pelningumas priartėjo prie 6,5 proc. ribos. Ši riba laikoma netvaria – 7 proc. link artėjančios palūkanos už dešimties metų trukmės obligacijas išpranašavo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos paketus Airijai, Graikijai ir Portugalijai.
Ispanijos ministras pirmininkas M. Rajoy’us, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters“, spaudos konferencijoje aiškino, kad skolinimosi kainą augina susirūpinimas dėl euro zonos ateities: „Abejonės dėl euro zonos didina kai kurių šalių skolinimosi kainą. Reikėtų pasiųsti aiškią žinutę, kad eurui nieko nenutiks“.
M. Rajoy’us taip pat neigė, kad Ispanijai, norinčiai atgaivinti sprogusio nekilnojamojo turto burbulo prispaustą bankų sektorių, teks ieškoti finansinės paramos. Tiesa, taip jis kalbėjo prieš tai, kai „Bankia“ pagrindinė įmonė paskelbė apie 3,3 mlrd. eurų siekiančius nuostolius. Prieš tai įmonė deklaravo dirbanti pelningai.
Neseniai paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad 62 proc. ispanų mano, kad šaliai gali prireikti finansinės paramos paketo.
Ispanijos premjeras nedetalizavo numatomų bankų rekapitalizacijos planų. Tačiau jis teigė palaikantis siūlymus, kad euro zonos gelbėjimo fondas galėtų tiesiogiai skolinti bankams.
Agentūros „Reuters“ šaltinių teigimu, Ispanijos vyriausybė mainais į „Bankia“ akcijas galėtų paremti banką savo pačios obligacijomis. Toks metodas esą galėtų būti panaudotas ir kitiems šalis bankams remti. Tačiau toks žingsnis Ispanijos skolos ir bendrojo vidaus produkto santykį kilstelėtų į 79,8 proc. aukštumas, o tai yra daugiau nei planuota šiemet. „Šis būdas anksčiau buvo naudojamas Vokietijoje ir Airijoje, jis yra visiškai legalus“, – sakė šaltinis.
Kitas svarstomas būdas, kuris padėtų pastatyti probleminį banką ant kojų, yra tiesiog nauja paskola.
Pagrindinė „Bankia“ įmonė Ispanijos vyriausybės yra paprašiusi papildomos 19 mlrd. eurų paramos. Anksčiau jai jau buvo skirta 4,5 mlrd. eurų. Spėjama, kad iš viso Ispanijos bankams gali prireikėti 30 mlrd. eurų paramos.
Investuotojai baiminasi, kad sprogusio nekilnojamojo turto burbulo prispausti Ispanijos bankai gali priversti šalį prašyti finansinės euro zonos paramos, nors pinigų sąjunga šiuo metu nelabai gali sau leisti gelbėti dar vieną valstybę.
Graikijos bankams – 18 mlrd. eurų
Taip pat pranešama, kad keturi didžiausi Graikijos bankai pirmadienį gavo 18 mlrd. eurų paramą, kuri laikoma dalimi jau kurį laiką planuotos bankų rekapitalizacijos. „Lėšos buvo išmokėtos“, – naujienų agentūrai „Reuters“ patvirtino anonimu norėjęs likti Graikijos finansinio stabilumo fondo pareigūnas.
Skirtos lėšos padidins keturių Graikijos bankų – „National Bank“, „Alpha“, „Eurobank“ ir „Piraeus Bank“ – kapitalą. Taip šiems bankams vėl bus suteikta prieiga prie Europos centrinio banko likvidumo paskolų.
Charlesas Dallara, Tarptautinių finansų instituto vadovas, praėjusią savaitę pareiškė, kad Graikijos sprendimas išstoti iš euro zonos kainuotų 1 trln. eurų ir smarkiai pakenktų kitoms pietinėms euro zonos valstybėms.
„Tie, kurie mano, kad Europa ir pasaulio ekonomika yra pasiruošusios Graikijos išstojimui, turėtų pagalvoti dar kartą“, – interviu „Bloomberg“ sakė Ch. Dallara.
Baimė dėl Graikijos ir euro zonos ateities augina ne tik Ispanijos, bet ir Italijos skolinimosi kainą. Dviejų mėnesių trukmės Italijos obligacijų pelningumas peržengė 4 proc. ribą. Palyginimui: prieš Graikijos parlamento rinkimus, po kurių partijos nesugebėjo suformuoti naujos vyriausybės, italai skolinosi už 3,3 proc. Dešimties metų trumės Italijos obligacijų pelningumas yra maždaug procentu maženis nei Ispanijos.
