Darbo kodekso naujovės neramina darbuotojų atstovus.
Darbo kodekso (DK) pataisos – priemonė sumažinti nedarbo lygį, tokią poziciją Trišalėje taryboje dėsto Vyriausybės atstovai. Tačiau kiti įsiplieskusios diskusijos dalyviai nemano, kad naujovės padės išjudinti darbo rinką, sumažinti nedarbą bei palengvinti darbo vietų kūrimą.
Premjeras Andrius Kubilius aiškino, jog pakeitus 32 DK straipsnius, bus sudarytos sąlygos verslui laisviau kurti darbo vietas ir kartu mažinti nedarbo rodiklius. Tuo abejoja verslininkai, nors ir pripažįsta, kad naujovės jiems leis jaustis tvirčiau. Tuo tarpu profesinių sąjungų atstovai baiminasi, kad darbdaviams šios priemonės leis lengviau atsikratyti darbuotojais.
Verslui paranku
Didžiausias diskusijas Trišalėje taryboje sukėlė siūlymai dėl laisvesnių terminuotų darbo sutarčių, lengvesnio pensinio amžiaus žmonių atleidimo, įspėjimo dėl atleidimo iš darbo termino trumpinimo iki 3 mėnesių, mažesnių išeitinių kompensacijų, kasmetinių atostogų trumpinimo nuo 28 kalendorinių iki 20 darbo dienų.
Labiausiai šioms naujovėms priešinasi profesinių sąjungų atstovai, siūlantys dalį priemonių leisti numatyti darbdaviams ir darbuotojams kolektyvinėse sutartyse. Tam jau pritaria ir likusios Trišalės tarybos pusės.
Praėjusią savaitę posėdyje nebuvo sutarta dėl svarbiausių nuostatų – galimybės atleisti darbuotoją jam sulaukus 65 m. bei įspėjimo dėl atleidimo iš darbo laikotarpio trumpinimo. Tačiau neatmetama galimybė, kad prie šių pataisų posėdžio dalyviai dar sugrįš.
Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mykolas Aleliūnas teigė, kad profsąjungų kritikos sulaukusios naujovės palengvintų verslininkų dalią, o šie esą galėtų pasiūlyti įvairesnes įsidarbinimo galimybes ieškantiems darbo. Anot pašnekovo, viena sąlygų – 65 m. amžiaus sulaukusių žmonių atleidimas – galėtų tapti priemone įdarbinti jaunimą: „Joks darbdavys neatleis pensinio amžiaus žmogaus, jei jis gerai dirba. Tačiau jei jis nebėra naudingas įmonei, vietoj jo būtų galima įdarbinti jauną darbuotoją, reikėtų pasinaudoti tokia galimybe. Manau tai teisinga – suteikti vietą naujam darbo rinkos dalyviui, užuot laikius asmenį, jau turintį pajamų šaltinį – pensiją.“
M. Aleliūnas palaiko ir laisvesnės formos terminuotas darbo sutartis, kurios, pasak jo, būtų naudingos daugumai įmonių, užsiimančių trumpalaikiais projektais: „Jei koks projektas įvykdomas ir naujų užsakymų nėra, darbdavys yra priverstas veltui mokėti darbuotojams. Ribotas savaitės darbo valandų skaičius, nelanksčios terminuotos darbo sutartys – vienos priežasčių, klampinančių į šešėlinę ekonomiką.“
Priemonės ne esminės
Anot pramonininkų atstovo, laisvesnius darbo santykius numatančios nuostatos yra būtinos Lietuvai – panašias priemones jau taiko daugelis Europos Sąjungos šalių. Vienas pavyzdžių – Estija, kuri ekonominio nuosmukio metu taikydama laisvesnes darbo santykių sąlygas, leido pažaboti nedarbo lygio augimą išsaugant esamas darbo vietas ir pasibaigus recesijai sukurti papildomų darbo vietų.
Tačiau Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims, mano, jog Estijos žingsniai tinkami tik trumpuoju laikotarpiu, o Lietuvoje svarstomos pataisos nesuteiktų galimybės sumažinti nedarbo: „Kai nedarbo lygis toks aukštas, liberalesni darbo santykiai iš esmės šios situacijos nepakeistų. Pagrindinės nedarbo priežastys glūdi tikrai ne darbo santykiuose.“
Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius pritarė, jog Vyriausybės siekis tokiomis priemonėmis sumažinti bedarbių skaičių – kiek utopinis. Anot jo, DK pataisos kol kas naudingiausios stambaus verslo atstovams: „Laisvesni darbo santykiai smulkiajam verslui nėra aktualūs. Didieji rinkos žaidėjai yra suinteresuoti laisviau ir greičiau priimti sprendimus, keisti veiklos kryptis, kartu ir personalą. Tačiau mums tai nėra prioritetinė sritis. Sutinkame, kad ir darbuotojai tokiomis sąlygomis jausis ne taip tvirtai.“
Su tuo sutiko ir pramonininkų atstovas M. Aleliūnas: „Tam, kad būtų sukuriamos naujos darbo vietos, reikia papildomų priemonių – šios yra nepakankamos. Jos leidžia tvirčiau jaustis verslo atstovams, gal sukurti dalį papildomų darbo vietų, laisviau investuoti, tačiau iš esmės problemos neišspręs.“
Kas apsaugos darbuotojus?
Vyriausybė anksčiau teigė, jog galimybė DK naujoves taikyti kolektyvinėse sutartyse nėra patraukli – esą šios nėra populiarios. Tačiau dabar visos Trišalės tarybos pusės sutinka, kad siekiant apsaugoti darbuotojų interesus, darbdaviai ir darbuotojai kolektyvinėse sutartyse galės numatyti įsipareigojimus, įtvirtinti reikalingas naujoves.
Tačiau kolektyvinių sutarčių įmonės nebus priverstos sudarinėti. Anot Artūro Černiausko, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko, siekdami apsaugoti savo interesus darbuotojai bus linkę siekti kolektyvinių susitarimų tarp jų ir darbdavių. Verslininkai ir pramonininkai taip pat nėra nusiteikę prieš kolektyvinius įsipareigojimus, teigė M. Aleliūnas.
Kol kas profesinės sąjungos tik priešinasi siūlomoms DK naujovėms, tačiau nesvarsto, kokiu būdu būtų galima apsaugoti darbuotojus nuo piktavališkai laisvesnėmis įdarbinimo galimybėmis norinčių pasinaudoti darbdavių. Tačiau darbdavių ir darbuotojų atstovai sutinka, jog jeigu šioms DK pataisoms pritartų tiek Trišalė taryba, tiek vėliau Seimas, valstybinės institucijos turėtų labiau domėtis, kaip bus įgyvendinamos darbo santykių naujovės.
