Graikijos prezidentas pasiduoda ir skelbia naujus rinkimus. Bet ir šis sprendimas vėl gali neatnešti apčiuopiamų rezultatų.
Gaila, kad 82 metų Graikijos prezidento Karolos Papoulio pastangos po gegužės 6 dienos rinkimų įtikinti susiskaldžiusius politinius lyderius suformuoti nacionalinę koalicinę vyriausybę, neatnešė naudos. K. Papoulias, tylus buvęs užsienio reikalų ministras, prieš pasiduodamas kankinosi devynias dienas, suteikdamas įgaliojimus formuoti vyriausybę ir priimdamas juo atgal. Tris dienas jis netgi pats užsiėmė vyriausybės formavimu.
Sėkmė būtų suteikusi Graikijai kad ir trumpą, bet atokvėpio valandėlę, per kurią būtų galima imtis neatidėliotinų reformų, tokių kaip stiprinti bankų kapitalą ir tęsti privatizaciją. Tai būtų padėję atkurti subyrėjusį pasitikėjimą Graikija Europos Sąjungoje ir finansų rinkose. Tačiau vietoje to birželio 17 dieną vyks dar vieni rinkimai. Iki to laiko šalį valdys vyriausiojo Graikijos teisėjo Panagiočio Pikrammenos vadovaujama laikinoji vyriausybė.
Apie 206 milijardų eurų valstybės skolos restruktūrizavimą prižiūrėjusiai koalicinei vyriausybei vadovavusio buvusio vieno iš Europos centrinio banko vadovų Luco Papademos niekas nepaprašė pasilikti. Kylančios politinės žvaigždės ir radikalios kairiosios koalicijos „Syriza“ vadovo Alexio Tsipro prašymu paviešintos pastarųjų trijų K. Papoulio galutinių susitikimų stenogramos atskleidė nerimą keliantį vizijos trūkumą.
Vietoje to, kad spręstų tokius rimtus klausimus, kaip Graikijos išlikimas euro zonoje, dygūs politikos lyderiai numojo ranka į perspėjimus, kad masinis indėlių atsiėmimas yra neišvengiamas, ir svaidėsi įžeidimais. Skaitydami šiuos tekstus graikai tik bejėgiškai gūžčioja pečiais. „Jie visi neatsakingi, nei vienas iš jų nesugebės pabaigti šios krizės, – teigė teisininkas Aristomenes Antonopoulos. – Tai už ką mums dabar balsuoti?“.
Graikų parama šalies narystei euro zonoje yra stipriausia nei kada nors anksčiau: apklausos rodo, kad per pastaruosius tris mėnesius ją remiančių žmonių padaugėjo nuo 70 iki 80 procentų. Tačiau vis labiau bijoma, kad užsitęsęs politinio nestabilumo laikotarpis gali išstumti Graikiją iš euro zonos.
Žlungant viltims, kad bus suformuota nauja koalicija, indėlininkai Graikijoje iš vietinių bankų atsiėmė bent 2 milijardus eurų (apie 2 procentus visų indėlių). Į šią sumą net neįskaičiuotos nuo rinkimų į „saugią užuovėją“ – Vokietijos ir Didžiosios Britanijos vyriausybių obligacijas – plūstančios investicijos. Graikijoje per pastaruosius metus indėlių bankuose nuolat mažėja, bet mažai kas iš bankininkų buvo pasirengęs tokiam indėlių atsiėmimo paspartėjimui.
Kadangi Graikijos dalinis bankrotas buvo valdytas sklandžiai, kovo ir balandžio mėnesiais indėlių daugėjo. Praėjusios savaitės viduryje žmonės vis dar atsiiminėjo indėlius, bet jau be panikos. Eilių prie bankų skyrių Atėnų centre ar jo priemiesčiuose nebuvo. Klientai užsisakinėjo grynuosius telefonu ir pasiimdavo juos po 24 valandų. Kai kurie atsiimti indėliai keliavo tiesiai į seifus tuose pačiuose bankuose, kai kurie buvo grūdami į kojines, jeigu kartais Graikija vėl įsivestų drahmą.
„Žmonės saugosi… Jeigu turi krūvelę eurų, įvedus drahmą tu jausiesi turtingas“, – teigė vienas patyręs graikų bankininkas. Nepaisant užsidegimo išlaikyti eurą, graikai taip pat yra pavargę nuo taupymo priemonių, kurias Vokietijos vadovai jiems primeta mainais už narystės euro zonoje pratęsimą. „Syriza“ naudojasi šiuo nenuoseklumu teigdama, kad Graikija gali likti euro zonoje, bet nepriimti ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) primestų sąlygų.
Remiantis naujausiu nuomonių tyrimu, „Syriza“ birželio 17 dienos rinkimuose galėtų gauti 20,5 procento balsų ir užimti pirmąją vietą. Ji aplenktų už eurą pasisakančią „Naujosios demokratijos“ partiją, kuri surinktų 19,4 procentų balsų. Nors tai ir leistų „Syriza“ gauti rinkimų laimėtojams skirtas papildomas 50 vietų parlamente, jų vis dar neužtektų visiškai daugumai. Graikijos gelbėjimą taip pat remiantis Kairiojo centro Graikijos socialistų judėjimas (PASOK) gerokai atsiliktų su 11,8 procentais balsų ir liktų trečiojoje vietoje.
A. Tsipras reorganizuoja savo partiją ir atnaujina rinkimų kampaniją „nuo durų iki durų“, skirdamas daugiausia dėmesio Atėnams ir kitiems miestams, kuriuose gegužės 6 dienos rinkimuose „Syriza“ užėmė pirmąją vietą. Jo retorika yra aštresnė nei kada nors anksčiau, bet jo svajonė suformuoti kairiųjų pažiūrų koalicinę vyriausybę netapo realesnė, palyginti su ankstesniais rinkimais. Nuo tada, kai A. Tsipras iššoko į antrąją vietą po „Naujosios demokratijos“, galimi kairiojo politinio sparno partneriai yra visiškai nelinkę bendradarbiauti.
Antonis Samaras, „Naujosios demokratijos“ lyderis, padarys viską, ką gali. Jeigu šį kartą jis negalės suformuoti vyriausybės, jo karjera gali baigtis. Nauja sąjunga su maža Doros Bakoyannis vadovaujama liberalia partija, kurią jis 2009 metais nugalėjo „Naujosios Demokratijos“ vadovo rinkimuose, gali atnešti jam keliais procentais daugiau balsų.
Tačiau Evangelos Venizelos, PASOK lyderis ir galimas koalicijos partneris, kovos už kiekvieną rinkėjo balsą, kad jis nebūtų atiduotas „Syriza“. Net jeigu „Naujoji demokratija“ ir vėl atsidurtų pirmojoje vietoje (ir gautų tas papildomas 50 vietų parlamente), šios dvi didelės partijos vis dar turėtų gerokai pasistengti, kad suformuotų vyriausybę. Jau seniai vargstančiam prezidentui A. Papouliui birželio18 dieną greičiausiai vėl teks grįžti į mūšio lauką.
