Europai reikia didesnio ekonomikos augimo, o Graikija nėra jį lemsiantis veiksnys.
Nors Europos Sąjungos (ES) lyderiai viešai deklaruoja paramą Graikijai, užkulisiuose kurpiamas veiksmų planas, kurio prireiktų, jeigu šalis nuspręstų pasitraukti iš euro zonos. O „Market Watch“ naujienų svetainė netgi iškėlė idėją, kad Graikiją euro zonoje galėtų pakeisti Turkija.
Europos Sąjungos (ES) lyderiai pageidauja, kad graikai liktų euro zonoje ir toliau vykdytų šalies ekonomikai gyvybiškai svarbias reformas. Aukščiausi pareigūnai teigia vertinantys Graikijos gyventojų pastangas taupyti, tačiau tikina, kad euro zona jų atžvilgiu jau parodė solidarumą, kartu su Tarptautiniu valiutos fondu nuo 2010 metų prasiskolinusiai valstybei išmokėdama beveik 150 mlrd. eurų.
„Žinutė, kurią siunčiame šiandien, yra aiški. Mes remsime graikus tol, kol jie laikysis savo įsipareigojimų“, – po Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo sakė Europos Komisijos (EK) vadovas Jose Manuelis Barroso.
Tačiau, nepaisant ES lyderių raginimų Graikijai likti pinigų sąjungoje, kai kurie diplomatai atskleidė, kad kurpiamas veiksmų planas, kurio prireiktų, jeigu Graikija iš tiesų nuspręstų palikti euro zoną.
Frankfurtas ir Briuselis ne sykį pakartojo, kad Graikija negali turėti vieno be kito: jeigu birželį vyksiančius pakartotinius parlamento rinkimus laimės radikalių pažiūrų kairieji ir nesilaikys ankstesnės valdžios duotų įsipareigojimų, nebus finansinės paramos. O tai reiškia, kad nebus ir euro, o sugrįš drachma – kaip vadina patys graikai, „drachmagedonas“.
Anonimu norėjęs likti diplomatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad euro zonos valstybėms narėms buvo nurodyta apgalvoti, kaip Graikijos sprendimas palikti pinigų sąjungą paveiktų jų ekonomiką. Kito diplomato teigimu, tai buvo ne politinė žinutė Graikijai, o normalus dalykas, kurį reikėjo padaryti. „Valstybės iždo pareigūnai jau prieš metus laužė galvas, mėgindami nuspėti skirtingų scenarijų įtaką, – užsiminė trečias diplomatas. – Atvirai kalbant, būtų apsileidimas to nedaryti“.
Faktą, kad ruošiamas Graikijos pasitraukimo iš euro zonos ir valstybių narių reakcijos scenarijus trys neįvardyti euro zonos pareigūnai patvirtino ir naujienų agentūrai „Reuters“.
Tiesa, Graikijos finansų ministerija tokius planus kategoriškai paneigė. Pereinamosios Graikijos vyriausybės vadovas Panayotis Pikrammenos sakė, kad Vokietijos kanclerę Angelą Merkel nustebino ir nuliūdino klausimai apie Graikijos išstojimą iš euro zonos.
Tačiau Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as neneigė, kad simuliuojamas Graikijos „iškritimas“ iš euro zonos. „Bet jeigu aš pradėčiau šią hipotezę aptarinėti viešai, tai reikštų Graikijai ir rinkoms siunčiamą signalą. Aš mieliau kreipčiausi į graikus ir pasakyčiau, kad Prancūzija ir Europa nori, kad jie liktų euro zonoje“, – sakė naujasis Prancūzijos vadovas.
Tuo metu „Market Watch“ naujienų svetainė pateikia, kaip pati teigia, kiek „eretišką“ mintį, kuri Atėnuose greičiausiai būtų sutikta priešiškai: „Jeigu pasitvirtintų nesiliaujantys gandai ir Graikija paliktų euro zoną, jos vietą turėtų užimti Turkija“.
Europai, anot „Market Watch“, reikia didesnio ekonomikos augimo, o Graikija nėra jį lemsiantis veiksnys. Tačiau Turkija turi nemenką augimo potencialą – pernai jos ekonomika augo maždaug 8,5 procento.
„Turkijos, kaip musulmoniško pasaulio statusas, gali būti kliūtis ksenofobams Berlyne ir Paryžiuje. Tačiau juos gali sugundyti faktas, kad vidutinis amžius Turkijoje siekia apie 28 metus, o tai yra gerokai žemesnė riba nei Europos vidurkis, – teigia „Market Watch“. – Beveik 80 mln. populiacija būtų šviežio vėjo gūsis senstančiai visuomenei, kuriai reikia mokėti pensijas.“
„Mes turime įspūdingą ekonomikos variklį… Tai būtų abipusės pergalės scenarijus. Ir jiems. Ir mums. Netgi dabar“, – „Market Watch“ cituoja Turkijos mobiliojo ryšio operatoriaus „Turkcell“ vadovą Sureyyą Cilivą.
