Du iš trijų respondentų naujai atominei uždega raudoną „ne“.
Apklausa, parodžiusi, kad dauguma respondentų nepritaria atominės elektrinės statybai Lietuvoje nebuvo visapusiška, tačiau korektiška – bent jau dėl pagrindinio jos klausimo. O Lietuvos gyventojų nuomonės nuo 1989 metų, kai šalyje buvo atlikta pirmoji apklausa apie atominę elektrinę, pasikeitė beveik radikaliai.
Naujai atominei besipriešinančio Žaliosios politikos instituto užsakytoje ir „Vilmorus“ atliktoje apklausoje į klausimą „Ar pritariate, ar nepritariate naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikos teritorijoje?“ 50,6 proc. atsakė „nepritariu“ ir dar 14,3 „greičiau nepritariu“. Pritariančiųjų ir linkusių pritarti iš viso buvo 21,5 proc. Likusieji 13,5 proc. nebuvo apsisprendę.
„Formuluotė, mano akimis žiūrint, buvo neutrali“, – paklaustas apie apklausos atlikimą sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys. Be to, jo teigimu, klausimas dėl naujos atominės respondentams buvo užduodamas pats pirmas, prie jo grįžti nebuvo galima, taigi vėlesni klausimai apie elektrinės saugumą ar atliekų laidojimą atsakymui įtakos turėti negalėjo.
Būta dar vienos apklausos, kuri rodo atominei elektrinei palankesnes nuotaikas. Ją atliko Kaune įsikūrusi rinkos ir nuomonės tyrimų bendrovė „Factus Dominus“ (nepainioti su rekordus registruojančia agentūra „Factum“ arba tarptautine „Factum Group“, kuriai priklauso tyrimų bendrovė „RAIT“). Pasak įmonės projektų vadovo Mariaus Baltrušaičio, užsakovas sutartyje įrašė konfidencialumo reikalavimą, taigi jo atskleisti jis negalėjo.
„Factus Dominus“ rezultatai: 45,7 proc. pritariančių, naujos Visagino atominės elektrinės statybai, 46,6 proc. nepritariančių ir 7,7 proc. be nuomonės. Tyrimo paklaida neviršija 5 proc. („Vilmorus“ apklausos – ne daugiau 3,1 proc.). Gramatinių klaidų penkiose žiniasklaidai išplatinto „Factus Dominus“ pranešimo pastraipose – dvi.
Černobylis neprivertė, bet dėl centų – apsigalvojome
Lietuvos TSR 1989 metais pirmą kartą atlikus apklausą apie Ignalinos atominės elektrinės (IAE) reikalingumą respondentai pasisakė teigiamai – nepaisant to, kad prieš trejus metus virš šalies buvo praslinkęs Černobylio debesis, o žaliųjų judėjimas anuomet šalyje buvo, ko gero, stipriausias per visą savo gyvavimo laiką.
Už IAE uždarymą reprezentatyvioje apklausoje pasisakė 28 proc., o už to laikmečio charakteriu persismelkusią formuluotę „Išskirti valiutos ir ją padaryti saugia“ – 63 proc. respondentų. (Šios ir kitų apklausų, susijusių su atomine energetika, apžvalgą pateikia V. Gaidys ir Leonardas Rinkevičius (KTU) 2008 metais moksliniame žurnale „Filosofija. Sociologija“ publikuotame straipsnyje.)
Paradoksalu, kad nepaisant noro turėti atominę elektrinę, lietuvių susirūpinimas jos saugumu tuomet buvo vienas didžiausių Europoje. 1992 metais atliktoje apklausoje 83 proc. respondentų Lietuvoje teigė, kad yra „labai susirūpinę“ dėl rizikos naudojant branduolinę energiją. Labiau už lietuvius jaudinosi tik graikai (86 proc.).
V. Gaidys teigia, kad dauguma respondentų teigiamai atominės energetikos atžvilgiu Lietuvoje paskutinį kartą pasisakė 2009 metais – tais metais, kai dėl įsipareigojimo ES buvo sustabdyta IAE. „Vilmorus“ vadovas, interpretuodamas pasikeitusias visuomenės nuostatas teigia, kad iki IAE uždarymo klausimas apie atominę energetiką buvo neatsiejamai susijęs su šia konkrečia elektrine ir aiškia jos ekonomine nauda.
Daugeliui, kad ir kiek jie besijaudintų dėl saugumo, buvo aišku, kad Ignalinos AE gamina pigią elektrą – ir tai buvo svarbiausia. Telkdama paramą naujos atominės elektrinės statyboms Visagine (VAE) konservatorių vyriausybė, pasak V. Gaidžio, labiausiai akcentuoja šalies energetinė nepriklausomybę nuo Rusijos, o VAE statybų oponentai stengiasi smūgiuoti būtent į silpnąją ekonominio pagrįstumo vietą.
Didelis ir riebus elektros kainos klaustukas ilgai šmėžavo daugelyje žiniasklaidos antraščių, o ir paskelbus apie 7 ct savikainą pasipylė abejonės: kokia bus skolinimosi kaina, kada elektrinė atsipirks? Čia priėjęs Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis, ko gero, dar kartą pakartotų: žmonėms pigios elektros – po kelių dešimtmečių – nereikia.
Galėjo padaryti geriau
Žaliosios politikos instituto užsakytoje apklausoje esama kiek labiau abejotinų klausimų, nei pirmasis, pavyzdžiui, ar naujos atominės elektrinės statyba padidins Lietuvos skolą. Iš atsakymų į jį galima pasakyti tai, kad dauguma respondentų yra pakankamai žingeidūs ir protingi, kad suprastų, kas žiniasklaidoje kalbama apie VAE statybas.
Jei klausimas apie skolos didėjimą eitų prieš klausimą apie pritarimą ar nepritarimą atominei elektrinei – tai leistų labiau abejoti apklausos objektyvumu.
Klausimas apie tai, ar respondentas norėtų, kad radioaktyvios branduolinio kuro atliekos būtų laidojamos jo rajone (sutiktų tik 3 proc.) taip pat vertas kritikos – jis kiek nekorektiškas, kadangi ne itin susijęs su tikrove. Lietuvoje tėra pora vietų, kurios teoriškai gali būti tinkamos laidoti branduolines atliekas, taigi klausti respondentų iš visos Lietuvos nėra pagrindo. Galima teigti, kad į ši klausimą atsakyta visų pirma emociškai – nežinant beveik nieko.
Branduolinės atliekos vienareikšmiškai yra blogai, taigi klausimas apie jų laidojimą respondento kaimynystėje yra kiek panašus į klausimą, ar norėtumėte, kad jūsų kieme stovėtų cemento gamykla arba ar jūsų kaimynai tvirkintų vaikus. Atsakiusių, kad nežino, ar norėtų, kad jų rajone būtų laidojamos atliekos, buvo žymiai mažiau (5,7 proc.) nei atsakymuose į visus kitus klausimus (visur apie 15 proc. neapsisprendusių).
Branduolinių atliekų laidojimo problemą šiaip ar taip reikės spręsti. Valstybės įmonės Radioaktyvių atliekų laidojimo agentūros (RATA) duomenimis, Lietuva iš IAE turi apie 2500 tonų didelio radioaktyvumo atliekų. Veikiausiai šį kiekį reikės palaidoti Lietuvos teritorijoje. Atliekų laidojimas ir saugojimas skiriasi. Saugoti jas yra numatyta prie IAE statomoje aikštelėje ir tai truks maždaug penkiasdešimt metų, o laidojimas yra „galutinis“ jų atsikratymas, apie kurį rimtai galvoti Lietuvoje dar tik pradedama.
Pasak Lino Vainiaus, aplinkosaugos organizacijos „Atgaja“ projektų vadybininko, Europos Komisijos prašymu Lietuva iki 2015 metų turi pateikti planus dėl didelio radioaktyvumo atliekų laidojimo. Pernai gruodį RATA konferencijoje pristatė tris potencialias vietas: Dzūkijoje netoli Varėnos giliai esančiame granito sluoksnyje, druskų kasyklose netoli Kauno arba netoli pačios IAE.
Jo paties nuomone, klausti apie atliekų laidojimą prasminga siekiant išsiaiškinti, ar žmonės apskritai pritaria, kad jos būtų laidojamos Lietuvoje. Tačiau L. Vainius tuo pat metu teigia, kad kitų realių alternatyvų – pavyzdžiui, radioaktyvių atliekų eksporto į užsienį ar išsiuntimo į kosmosą – kol kas nėra.
Apklausą užsakęs Žaliosios politikos institutas, kurį mėginama sieti su „Icor“ (buvusia „Rubicon“) grupe (tačiau konkrečių įrodymų nepateikiama, o instituto vadovas Linas Balsys tai neigia), taip pat pageidavo respondentų paklausti apie kogeneracinių jėgainių statybas kaip alternatyvą atominei jėgainei. Dauguma respondentų pasisakė už šią alternatyvą.
Kad apklausa būtų visapusiškesnė ir prie jos būtų sunkiau prikibti, užsakovai galėjo pageidauti ir daugiau klausimų – pavyzdžiui, apie energetinę nepriklausomybę, kuri taip rūpi šiai Vyriausybei ir, be abejo, yra susijusi su aptariamu klausimu. Tai Žaliosios politikos institutui nepasirodė reikalinga, tačiau jis bent jau užsakė tyrimą, kurio valstybės institucijoms, ypač Energetikos ministerijai, nereikia, nes tai kvepia dar viena viešųjų ryšių problemėle VAE projektui. Galų gale projektas, kaip ne kartą kartojo ministras Arvydas Sekmokas, yra ne tautos apsisprendimo, o informuotų politikų ir ekspertų reikalas.
Tiesa, ministerija buvo užsakiusi apklausą, bet tik Visagino mieste bei Ignalinos ir Zarasų rajonuose. Du trečdaliai respondentų ten atsakė, kad nauja elektrinė reikalinga. Tai greičiausiai tik patvirtina V. Gaidžio samprotavimus, kad lietuviai nemato aiškios naudos iš atominės elektrinės. Visagino miestas ir galbūt kažkiek regionas tą naudą – darbo vietas, vartojimą, augančią nekilnojamojo turto vertę, galbūt pigesnį šildymą – įsivaizduoja labai aiškiai, nes neseniai visa tai prarado.
——————-
2012-05-28 papildyta dalimi apie „Factus Dominus“ apklausą bei nurodytas V.Gaidžio ir L.Rinkevičiaus straipsnis.
