(K.Vanago/BFL nuotr.)Lietuvoje biokuro tiekėjams apsimoka naudoti rąstinę medieną. Užsienyje deginamos beveik vien medienos atliekos.
Priėmus biokuro biržą įteisinantį įstatymą konkrečių prekybos biržoje taisyklių ir pačios prekybos starto teks palaukti iki rudens. Ir toliau bus galima prekiauti biokuru ne per biržą, bet tikimasi, kad energetikos kainų reguliuotojas biržos kainą, jei ji būtų mažesnė, galės naudoti skaičiuodamas mažesnes šilumos kainų dedamąsias.
Nors biokuro sandoriai toliau galės būti sudarinėjami kaip iki šiol, energijos išteklių biržos operatorius „BaltPool“, kuriam greičiausiai atiteks ir biokuro biržos priežiūra, tikisi, kad biokuro neištiks neveikiančios dujų biržos likimas.
Pasak „BaltPool“ generalinės direktorės pavaduotojo Valdo Jurkevičiaus, į biržą visų pirma eis tiekėjai, neturintys ryšių su šilumos gamintojais, taip pat birža bus patrauklesnė nei viešieji pirkimai dėl didesnės sandorių spartos bei galimybės įsigyti papildomą biokuro kiekį, kadangi šilumos gamintojai apsidrausdami dažniausiai perka, pavyzdžiui, 90 proc. sezonui reikalingo kuro.
Kol nepatvirtinta prekybos biržoje tvarka, stambesnieji biokuro tiekėjai nerimauja, kad biržoje, dėl kurios steigimo Seimas apsisprendė antradienį, negalės sudaryt ilgalaikių sutarčių su miestų šilumininkais ir dėl to bus sunku planuoti investicijas.
Biržos reglamentą rengiantis „BaltPool“ teigia sieksiantis, kad būtų paliktos galimybės ir smulkiems tiekėjams parduoti savo sunkvežimį skiedrų, ir stambiesiems sudaryti sutartis keleriems metams į priekį.
V. Jurkevičius teigia, kad smulkieji, negalintys parduoti kuro tiesiogiai centralizuotos šilumos gamintojams, biržoje galės parduoti nedidelį kiekį biokuro stambesniesiems tiekėjams, kurie iš šių sandorių galės komplektuoti didesnius kiekius ir siūlyti juos miestų katilinėms.
Smulkieji biokuro tiekėjai šiuo metu gali arba parduoti savo produkciją, pavyzdžiui, malkas, tiesiogiai vartotojams – namų savininkams – arba stambesniesiems tiekėjams, teigia Rytis Kuliešis, medienos ir biokuro įmonės „Timbex“ komercijos direktorius ir Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius.
Pasak jo, parduodami stambesniems biokuro tiekėjams, smulkieji greičiausiai negaus tokios geros kainos kaip parduodami tiesiogiai vartotojams. Tuo ši situacija panaši į pieno gamybą: kelias karves turintys ūkininkai gali pardavinėti po trilitrinį stiklainį tiesiogiai vartotojams arba bidonais ir mažesne kaina – perdirbėjams.
Iš savo varpinės R. Kuliešis teigia, kad jo įmonės investicijos į techniką, kuri reikalinga patenkinti sandorį su „Šiaulių energija“, atsipirks po penkerių metų. Nesant ilgalaikių sutarčių tokios investicijos esą būtų pernelyg rizikingos. Todėl biržoje turėtų būti galimybė sudaryti mažiausiai metų trukmės sutartis.
Pasak V. Jurkevičiaus, biomasės tiekėjų baimės didele dalimi turėtų būti nuramintos vien dėl to, kad birža nebus privaloma. O ir joje dalyvaujantys greičiausiai galėtų sudaryti ilgalaikes sutartis: net jei sutarčių laikotarpis būtų ne ilgesnis nei metai, sutarčių būtų galima sudaryti keliems metams į priekį.
„BaltPool“ teigia, kad šiuo metu dar vykdomos konsultacijos su suinteresuotais asmenimis kaip Šilumos tiekėjų asociacija, biomasės energetikos asociacija „Litbioma“. Biržos operatorius tikisi, kad prekyba galėtų prasidėti vėliausiai šį rudenį.
Prieš tai Kainų ir energetikos kontrolės komisija „BaltPool“ dar turės suteikti rinkos operatoriaus licenciją, o pastarojo rengiamą Energijos išteklių biržos reglamentą turės patvirtinti Energetikos ministerija.
„BaltPool“ rinkų plėtros skyriaus vadovas Vytautas Čekanavičius teigia, jog šiuo metu sprendžiama, kaip standartizuoti biokuro įvairovę (medžio skiedras, pjuvenas, šiaudus ir t.t.) pagal energetinę vertę, be to, į kokius prekybinius regionus padalinti Lietuvą.
„Litbioma“ teigia, kad prekyba biokuru biržoje turėtų būti paremta regioniniu Lietuvos suskirstymu, kadangi biokuro transportavimas daugiau nei 80 km, asociacijos teigimu, yra ekonomiškai nepagrįstas. Šie dalykai įstatyme nedetalizuojami, bet bus aprašyti Centralizuotos prekybos biokuro produktais taisyklėse bei biržos reglamente.
Prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas yra teigęs, kad nors ir toliau bus galima pirkti biokurą ne per biržą, vis dėlto joje susiformavusi kaina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos galėtų būti naudojama skaičiuojant dedamąsias. Be to, būtų galima palyginti ir kainas regioninėse prekybos zonose.







