Vakar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje posėdžiaujanti Trišalė taryba nesutarė dėl siūlomų Darbo kodekso pakeitimų, kuriais siūloma galimybė nutraukti darbo sutartį darbuotojui sulaukus 65-erių metų bei atleidimo iš darbo įspėjimo terminams – kad darbdavys, prieš atleisdamas darbuotoją iš darbo, jį įspėtų prieš tris, o ne kaip yra šiuo metu, keturis mėnesius.
„Per tą laikotarpį, kiek posėdžiavome, išnagrinėjome nedaug Darbo kodekso straipsnių. Pagrindiniai nesutarimai buvo dėl 65 metų amžiaus atleidimo ir dėl įspėjimo terminų. Mūsų nuomone, tie įspėjimo terminai turėtų išlikti tokie patys, o išeitinės išmokos irgi turėtų išlikti tokios pačios, tiktai per kolektyvines sutartis jas galima derinti – jos gali būti ir didesnės, ir mažesnės, bet kol kas džiaugiuosi, kad sutarėme dėl principo – kad būtent Vyriausybei bus teikiami tie Darbo kodekso straipsniai, dėl kurių visiškai susitarsime“, – per Trišalės tarybos posėdžio pertrauką sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas. LPSK vadovo teigimu, šie siūlymai, kuriems nepritarta, yra tiesioginė darbuotojų diskriminacija, taip norima sumažinti jų socialines garantijas bei palengvinti sąlygas verslui. Pasak A. Černiausko, iki šiol sutarta dėl 4–5 straipsnių, kurie nėra esminiai: sutikta, kad religinės bendruomenės galėtų priimti į darbą tik jų narius, paliktos pavyzdinės darbo sutartys, atsisakyta tipinio darbų sutarties registravimo žurnalo ir kt.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius teigė, kad prie bendro sutarimo prieita tik dėl kai kurių Darbo kodekso pakeitimų, daug klausimų žadama perkelti į kolektyvinę sutartį.
„Čia yra Vyriausybės siūlymas. Profesinės sąjungos, būdamos pas premjerą, iš esmės kaip ir pritarė, jog tai turėtų eiti per kolektyvines sutartis. Mes tam labai pritariame, tačiau turime išspręsti tokią problemą: ką daryti su tomis įmonėmis, kur nėra kolektyvinės sutarties. Pavesta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai surasti tinkamas formuluotes ir tiesiog atskiru punktu tame pačiame straipsnyje įrašyti: „tuo atveju, jeigu nėra kolektyvinės sutarties, tokie priimami sprendimai“. Ten, kur yra kolektyvinės sutartys, manau, su profsąjungomis daug kur rasime bendrą kalbą“, – kalbėjo J. Guzavičius.
Liberalizuojant Darbo kodeksą siūloma vietoj 28 kalendorinių darbo dienų įteisinti 20 darbo dienų atostogos per metus, maksimali išeitinė kompensacija turėtų būti keturių mėnesių, darbdavys, prieš atleisdamas darbuotoją iš darbo, jį įspėtų prieš tris, o ne kaip yra šiuo metu, keturis mėnesius. Taip pat svarstoma galimybė nutraukti darbo sutartį darbuotojui sulaukus 65 metų bei leisti sudaryti terminuotas darbo sutartis su nuolat dirbančiais asmenimis, kalbama ir apie minimalios mėnesinės algos didinimą.
Profsąjungos ją iki 900 litų siūlo kelti jau nuo liepos, tuo metu Vyriausybė pasisako už laipsnišką MMA kėlimą dviem etapais – iki 850 litų nuo liepos 1 dienos, ir iki 900 litų – nuo 2013 m. sausio 1 d.
ELTA
