Didžiausi šansai rinkimuose – socialdemokratams ir „darbiečiams“.
Opozicinių frakcijų lyderiai Seime jau pasirašė susitarimą bendradarbiauti rinkimų metu ir po jų – greičiausiai formuojant valdančiąją koaliciją bei ministrų kabinetą. Iš jų kol kas tik Socialdemokratų partija paskelbė savo „šešėlinės“ vyriausybės narius, kitos dvi – „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo – dar slepia kandidatus ministrus. Kaip galėtų atrodyti būsimoji vyriausybė, jei ši atitektų į opozicijos rankas?
Remiantis apklausų duomenimis, spalį vyksiančių rinkimų į Seimą metu dėl nugalėtojo titulo turėtų kovoti socialdemokratai bei „darbiečiai“. Abiejų partijų lyderiai taip pat neslepia matantys save vyriausybės vadovais. „Tvarkiečiai“ apie galimą premjero kėdę nešneka.
Kovoje dėl Vyriausybės vadovo kėdės daugiau šansų turi Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius nei šiuo metu Europos Parlamente (EP) dirbantis Viktoras Uspaskichas. Mat Darbo partijos (DP) pirmininkas, esantis vienas kaltinamųjų juodosios buhalterijos byloje, nėra itin patrauklus šalies vadovei Daliai Grybauskaitei. Prezidentė privačiuose pokalbiuose yra paskelbusi, jog jai vadovaujant, premjero poste nenorėtų matyti V. Uspaskicho. Tad, jei „darbiečiai“ ir gautų daugiausia balsų rinkimuose, jiems greičiausiai prireiks ieškoti pamainos V. Uspaskichui.
Prezidentė premjero poste V. Uspaskicho matyti nenorėtų.
Politologas Vytautas Dumbliauskas mano, jog ne tik dėl premjero posto D. Grybauskaitės įtaka bus itin didelė: „Prezidentė turi griežtą nuomonę, manau, laukia juodos derybos.“
Trokštamiausi postai
Viena aršiausių kovų užvirs sprendžiant dėl kandidato į Energetikos ministerijos vadovo postą. Socialdemokratai savo išplatintame galimų kandidatų sąraše pamaina Arvydui Sekmokui įvardijo partijos narę Birutę Vėsaitę. Ši „šešėlinė“ kandidatė sulaukė kritiškų vertinimų, tačiau, anot partijos atstovų, energetikos sektoriui gali vadovauti nuovokus žmogus, nebūtinai esantis srities specialistu.
Kur kas realesniu kandidatu į Energetikos ministerijos vadovo postą gali būti laikomas „darbietis“ Kęstutis Daukšys. Pagrindinis partijos atstovas diskusijose dėl naujos atominės elektrinės palaiko energetinės nepriklausomybės planus, tačiau aktyviai ieško valdančiųjų klaidų ruošiant statyti Visagino atominę elektrinę.
Neoficialiomis žiniomis, į energetikos ministro kėdę žada kandidatuoti ir DP lyderis V. Uspaskichas. Dabartinis europarlamentaras anksčiau yra sakęs, jog EP kėdę iškeistų tik į premjero poziciją, tačiau jį tenkintų ir energetikos sektorius. Tokiu atveju K. Daukšiui galėtų atitekti Ūkio ministerijos vadovo postas.
A.Butkevičius nori premjero kėdės.
Vyriausybėje svarbus ir finansų ministro portfelis. Jei būtų socialdemokratų valia, dabartinės ministrės Ingridos Šimonytės vietą galėtų užimti Rimantas Šadžius, vadovavęs šiai ministerijai 2007-2008 metais. Finansų ministru gali tapti ir Stasys Jakeliūnas, Vilniaus taupomosios kasos analitikas. Seimo rinkimuose jis planuoja dalyvauti kaip nepartinis kandidatas, tačiau sieja savo politinę karjerą su Socialdemokratų partija.
„Darbiečiai“ taip pat norėtų Finansų ministerijos kontrolės, kurios vadovu galėtų būti dabartinis Seimo narys Vytautas Gapšys. Didelį V. Uspaskicho pasitikėjimą užsitarnavęs politikas greičiausiai neliks be ministro portfelio, jei partijai bus patikėta formuoti ministrų kabinetą.
„Tvarkiečių“ partijos nariai atrodo kukliausiai, svarstant galimus kandidatus į būsimą vyriausybę. Ministro posto galėtų siekti dabartinis opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis. Architektas galėtų vadovauti Aplinkos ministerijai.
Kandidatu į Vyriausybės narius galėtų tapti ir nušalintas prezidentas Rolandas Paksas. Tiesa, kol kas jo dalyvavimas rinkimuose neaiškus – Konstitucinis Teismas svarsto, ar Seimas teisėtai suteikė galimybę dabartiniam europarlamentarui vėl kandidatuoti į Seimą.
„Tvarkiečiai“ galėtų siūlyti savo kandidatą į Teisingumo ministerijos vadovo postą – teisininką ir dabartinį parlamentarą Remigijų Žemaitaitį. Tiesa, šį kėde galėtų būti siūloma ir Darbo partijos pirmininko pavaduotojui Artūrui Paulauskui. Prokurorui teko vadovauti Aplinkos ministerijai, buvo Seimo pirmininku. Iš šio posto jis buvo pašalintas.
Prie DP kartu su jau neegzistuojančios „Naujosios sąjungos“ nariais prisijungęs A. Paulauskas greičiausiai turėtų sulaukti aukšto posto – nors politikas šiuo metu yra atsiribojęs nuo politinės veiklos, sėkmės rinkimuose atveju galėtų grįžti į didžiąją politiką.
Vadovauti Užsienio reikalų ministeriją galėtų Antanas Valionis, šiemet tapęs Socialdemokratų partijos nariu. Nors kol kas nei partijos atstovai, nei pats diplomatas nekalba apie galimybę sėkmę išbandyti Seimo rinkimuose. Tiesa, savo „šešėlinės vyriausybės“ plane diplomatijos vadovo postą socialdemokratai yra numatę Seimo nariui Vyteniui Adriukaičiui.
Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo kėdę gali dalintis „darbietė“ parlamentarė Dangutė Mikutienė, aktyviai pasisakanti parlamente sveikatos politikos klausimais. Socialdemokratai į šį postą siūlo mediką Joną Kairį. „Tvarkiečiai“ galėtų siųsti biomedicinos mokslų daktarą Artūrą Razbadauską, dabartinį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narį.
Kultūros ministeriją galėtų dalintis „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė, bebaigianti antrąją savo kadenciją Seime. Socialdemokratai galėtų deleguoti ilgametį partijos narį kompozitorių Faustą Latėną. Jo kandidatūra įrašyta „šešėlinės vyriausybės“ narių sąraše.
Kandidatai – iš savų
Apie ambicijas ir galimus kandidatus į ministrų postus kalbantys „darbiečiai“ bei socialdemokratai rinkimuose nežada sužibėti skambiomis galimų politikos naujokų pavardėmis. Tad greičiausiai ir kandidatai į Vyriausybę bus renkami iš partijos gretų, juo labiau, jog partijų lyderiai neslepia intencijų būti atsakingais už vieną ar kitą sritį.
Socialdemokratų paskelbtas „šešėlinės vyriausybės“ sąrašas greičiausiai nebus panaudotas formuojant ministrų kabinetą.
Tačiau, V. Dumbliausko manymu, šiemet kompetentingų įvairių sričių specialistų rinkimuose trūks. Jei rinkimus laimėtų socialdemokratai, vargu ar formuodami Vyriausybę kliausis viešai paskelbtu kandidatų į ministrų portfelius sąrašu.
Darbo partija greičiausiai kandidatus į ministrus turėtų stumdyti atsižvelgiant į prezidentės nuomonę – du ryškiausi lyderiai yra kaltinamieji juodosios buhalterijos byloje. Nors DP galimybės būsimuose rinkimuose kol kas vertinamos geriausiai, partijos sėkmė priklausys nuo juodosios buhalterijos bylos eigos teisme.
