Europos ekonomikos reikalai B.Obamai svarbūs dėl artėjančių rinkimų, tačiau A.Merkel juos palieka Europai.
Apsikeitę pasiūlymais dėl Europos ekonomikos gaivinimo konkrečių priemonių Didžiojo aštuoneto (G8) šalių lyderiai, savaitgalį susitikę JAV, neįvardino – labiausiai Vokietijos, kol kas nerodančios noro trauktis iš taupymo apkasų, pastangomis. Siekdami sumažinti įtampą lyderiai tik pabrėžė būtinybę skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat, kad Graikija turėtų likti euro zonoje.
JAV prezidentas Barackas Obama, kurio vyriausybė stengdamasi išjudinti savo šalies ekonomiką ėmėsi trumpalaikio skatinimo bei taupymo ilguoju laikotarpiu, susitikime mėgino įtikinti Vokietijos kanclerę Angelą Merkel nedelsiant imtis sktinti Europos ekonomiką.
B. Obama turi pagrindo nerimauti, kad naujos Europos problemos gali smogti JAV kaip tik prieš rudenį vyksiančius prezidento rinkimus. Graikijos pasitraukimo iš euro zonos ar Ispanijos bankų griūties pasekmės būtų sunkiai valdomos ir greičiausiai paveiktų ir JAV.
Graikijoje birželio 17 dieną vyks nauji parlamento rinkimai, kadangi ankstesniuosius laimėjusioms partijoms nepavyko sudaryti koalicijos ir šiuo metu šalį valdo laikinoji vyriausybė. Kai kurios apklausos rodo, kad rinkėjai šįkart gali palaikyti už griežtą taupymą pasisakančias partijas.
„Mes turime nusiųsti labai aiškią žinią žmonėms Graikijoje. Tai yra pasirinkimas: jūs galite balsuoti už pasilikimą su euru ir visais prisiimtais įsipareigojimais arba, jei balsuosite kitaip, jūs iš esmės balsuosite už pasitraukimą“, – sekmadienį viešėdamas JAV pareiškė britų premjeras D. Cameronas.
Praėjusią savaitę euro zonos finansų ministrų tarybos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeras kritikavo kalbas apie šalies pasitraukimą iš euro zonos ir spaudimą Graikijos rinkėjams, vadindamas tai propaganda.
Tačiau D. Cameronas užsiminė, kad euro blokas turėtų ruošti veiksmų planus visiems scenarijams. Nors Jungtinė Karalystė nepriklauso euro zonai, o D. Camerono vyriausybė pati laikosi griežto taupymo programos, jis norėtų, kad Europos centrinis bankas imtųsi paklausos skatinimo priemonių.
Italijos premjeras Mario Monti, kuriam priskiriamas tarpininko tarp taupymo ir skatinimo stovyklų Europoje vaidmuo, B. Obamos pageidavimu pradėjo G8 diskusiją. Pats M. Monti pasiūlė kurti europinį indėlių garantijų fondą, kuris reikštų naują ir detalesnį bendros bankų priežiūros lygį.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as dar praėjusią savaitę pasiūlė, kad ES gelbėjimo fondai galėtų būti naudojami tiesiogiai finansuoti bankus – ne tik valstybes – ir kad pirmiausia šviežio kapitalo reikėtų Ispanijos bankams, tačiau Ispanijos premjeras konservatorius Mariano Rajoy‘us atkirto, kad F. Hollande‘as tiesiog nežino, kokia yra Ispanijos bankų būklė, ir finansavimo jiems nereikia. Be to, F.Hollande‘as netrukus gali grįžti prie bendrų euro zonos obligacijų idėjos, kuri šiuo metu yra visiškai nepatraukli Vokietijai.
Pastaroji priešinasi ne tik šiai, bet ir bendro garantijų fondo ar tiesioginio bankų finansavimo idėjoms. A. Merkel pastangomis bendrame Didžiojo aštuoneto lyderių komunikate neatsirado jokių konkrečių pasiūlymų dėl skolų krizės sprendimo – o ir pati skolų krizė net nebuvo paminėta. Nors euro zonos problemos turi įtakos visoms didžiosioms valstybėms, Vokietija laikėsi pozicijos, kad euro zonos problemų sprendimo būdai yra ne Didžiojo aštuoneto, o pačios Europos reikalas.
Trečiadienį Europos šalių lyderiai susirinks neformalių pietų, per kuriuos ketina aptarti ekonomikos skatinimo priemonių variantus, tačiau susitarti greičiausiai pavyks tik dėl minimalių priemonių – skirti daugiau pinigų Europos investicijų bankui ar supaprastinti ES regioninių investicijų fondų panaudojimą.
