Pareigūnai tiria, ar „Vilniaus energija“ dirbtinai nedidino šilumos kainos, kai įsigydavo jos gamybai naudojamą dyzeliną ir biokurą.
Teisėsaugininkams iškrėtus prancūzų įmonės „Dalkia Eastern Europe“ valdomas įmones, ši penktadienį užėmė gynybinę poziciją ir teigia, kad tai – spaudimas šilumos kainą sumažinti norinčiam verslui. Savo ruožtu Vilniaus savivaldybė, anksčiau viešai demonstravusi prielankumą prancūzams, regis, pakeitė savo poziciją. Sostinės valdžia jau nebežino, ar miestui reikalinga „Dalkia Eastern Europe“ ketinta statyti biokuro jėgainė.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Generalinė prokuratūra tiria, ar šilumą sostinės gyventojams tiekianti bendrovė „Vilniaus energija“ dirbtinai nedidino šilumos kainos, kai įsigydavo jos gamybai naudojamą dyzeliną ir biokurą. Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai kratas atliko „Vilniaus energijoje“, kurią valdo „Dalkia“, biokuro tiekimo įmonėje „Bionovus“ (ji priklauso koncernui „Icor“, kuris per valdančiuosius asmenis susijęs su „Vilniaus energiją“) ir kitose susijusiose bendrovėse. Iš viso atlikta bent 20 kratų.
Penktadienį Vilniuje spaudos konferenciją surengęs „Dalkia Eastern Europe“ valdybos pirmininkas ir prezidentas Jeanas Sacreste’as nuo žurnalistų neslėpė, kad Lietuvos pareigūnai nagrinėja biokuro pirkimo sandorius. Tačiau J. Sacreste’as atkakliai neigė visus įtarimus, kuriuos šilumininkams meta teisėsauga.
„Visa informacija apie įsigijimus, taip pat ir biokuro, yra žinoma prižiūrinčioms institucijoms. Valstybės institucijos reguliuoja ir biokuro kainą. Todėl neabejoju, kad ketvirtadienį „Dalkia“ antrinėms įmonėms mesti kaltinimai dėl biokuro pirkimo neturi realaus pagrindo“, – tvirtino prancūzas.
Abejoja jėgainės reikalingumu
J. Sacreste’as tvirtino, kad dujų, iš kurių gaminama šiluma, kainos tampa sunkiai pakeliamos, todėl stengiamasi pereiti prie alternatyvių energijos šaltinių. Jis nešykštėjo ironijos ir tvirtino, jog visos problemos kilo todėl, kad bendrovė naudoja už dujas trigubai pigesnį kurą. J. Sacreste’as taip pat piktinosi Lietuvos valdžios nusistatymu prieš „Dalkia Eastern Europe“ ketinimus Vilniuje statyti biokuro jėgainę.
„Keista viešojoje erdvėje girdėti kritiką, jog „Dalkia“ siūlymas Vilniuje už 500 mln. litų pastatyti biokuro įrenginius be jokių papildomų reikalavimų miestui yra per brangus. Tuo pat metu viešai sveikinamas „Fortum Heat“ siekis įdiegti atliekų deginimo įrenginius sostinėje už 700 mln. litų. Todėl esu priverstas šią situaciją vertinti kaip spaudimą verslui, galimai siekiant, kad „Dalkia“ savo veiklą perduotų konkuruojančiai kompanijai“, – kalbėjo J. Sacreste’as.
„Dalkia“ biokuro jėgainės atžvilgiu anksčiau itin kritiškai pasisakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jeigu Vilniuje galiotų konkurencijos dėsniai, naujos 300 megavatų galingumo biokuro katilinės statyba esą kainuotų maždaug 300 mln. litų, arba 40 proc. pigiau nei siūlo sostinės šilumos ūkį kontroliuojantis Prancūzijos koncernas „Dalkia“.
Apie prancūzų planus Vilniuje statyti biokuro jėgainę prieš kelis mėnesius itin optimistiškai kalbėjo miesto meras Artūras Zuokas. Jis tvirtino, kad sostinėje pastačius biokuro jėgainę, 60 proc. šilumos gamybai būtų naudojamas biokuras, o jos kaina dėl to mažėtų apie 20 proc.
Tačiau dabar sostinės savivaldybė, regis, abejoja, ar miestui reikalinga prancūzų siūloma jėgainė. „Reikėtų gerai pasvarstyti, ar verta statyti naują jėgainę, jeigu jau apie tai kalbame, ar geriau rekonstruoti esamus gamybos pajėgumus, kurių mes turime dvigubai daugiau negu reikia miestui pačiais šalčiausiais laikotarpiais“, – portalui IQ.lt sakė Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius. Jis pabrėžė, kad ketinimai statyti biokuro jėgainę buvo pareikšti, tačiau galutinio patvirtinimo, ar jie iš tiesų bus realizuojami, nesulaukta.
R. Adomavičius taip pat sakė, kad kratos „Vilniaus energijoje“ ir su ja susijusiose įmonėse jam nekelia jokios nuostabos: „Aišku viena, kad tai daroma ne pirmą kartą ir tai nekelia jokios nuostabos. Mano manymu, tai yra gerai, nes „Vilniaus energija“ ir kitos su ja susijusios organizacijos atlieka labai svarbią funkciją – tiekia gyventojams šilumą ir karštą vandenį“.
Kaip pasipelnyti iš biokuro?
Žurnalas IQ anksčiau rašė, kad „Vilniaus energija“ biokurą iš bendrovės „Bionovus“ prieš kurį laiką pirko bene brangiausiai Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2010 metų pradžioje didžiąją biokuro rinkos dalį užimanti „Bionovus“ biokurą pardavinėjo maždaug po 690 Lt už toną naftos ekvivalento (tne), kai tuo pačiu metu kitų tiekėjų produkcija buvo įvertinta po 350–500 Lt/tne.
Šilumos tiekėjų pelną riboja įstatymai, tačiau kilstelėjus biokuro kainą, nesunkiai pasipelnyti galima biokuro tiekimo grandinėje. Taigi „Vilniaus energijai“ labiau apsimoka kūrenti ne brangias rusiškas dujas, o iš savų perkamą biokurą – pigesnį nei dujos, bet brangesnį nei vidutinė rinkos kaina.
Nuogąstavimų, kad taip galimai pažeidžiami šilumos energijos vartotojų interesai, anksčiau kilo Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Ši buvo prašiusi Konkurencijos tarybos įvertinti, ar tarpusavyje susijusios „Bionovus“ ir „Vilniaus energija“ nepiktnaudžiauja dominuojančia padėtimi. Tačiau konkurencijos sargai nematė reikalo pradėti išsamaus tyrimo.
