Menotyrininkės R. Žukienės manymu, net ir tikslios formos R. Čiurlionio paveiksluose neatrodo griežtos.
Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančio menininko Rimo Čiurlionio paroda „Paprasti žodžiai – puzzle of feelings“ nuo šiandien įsikuria Užupio galerijoje „Meno tiltai“. Išeiviu nesijaučiantis lietuvis tęsia tradiciją laikas nuo laiko atvežti savo kūrybą į gimtąją šalį. Šįkart ją sukomponavo kontrasto principu ir išskleidė tarsi jausmų dėlionę.
R. Čiurlionio kūriniai eksponuojami bene naujausioje sostinės galerijoje „Meno tiltai“, kurios vadovas Edvidas Žukas pasiryžęs sugrąžinti į Lietuvą per visus karus, marus ir ideologines pervartas išvykusių tautiečių profesionaliąją kūrybą.
25 dailininko darbai nutapyti aliejumi ant originalaus pagrindo – lyg kvėpuojančios faktūros išaugintos iš masės, sumaišytos iš marmuro ir popieriaus miltų.
„Šio tapytojo paveikslai traukia į savąją stačiakampio erdvę lyg į akivarą. Žiūrėti į juos norisi ilgai, įsigilinus į spalvų niuansus, į jų ir nuotaikų kaitą… Taip, kaip kartais nuščiuvę stebime gęstančią dieną, lietų ar upės tėkmę. Net ir geometrinės, tikslios formos jo paveiksluose neatrodo vienaplanės ir griežtos. R. Čiurlionio tapybos darbų kompozicijos paslaptingos ir nelengvai verbalizuojamos. Jos suteikia retą progą stebint ir tylint išgirsti savo vidinį balsą. Šie paveikslai nuteikia meditatyviems apmąstymams“, – apie R. Čiurlionio darbus yra kalbėjusi menotyrininkė Rasa Žukienė.
Ji taip pat pastebėjo, jog R. Čiurlionio kaip menininko tapatybė nėra lokali, jis nėra konkrečios vietos dailininkas. „Bet tai, kad jis atvyksta į Lietuvą ne tik pakvėpuoti jos oru, bet ir atveža čia savo kūrinius, reiškia, kad jam tai yra svarbu“, – mano menotyrininkė.
Dailės studijas R. Čiurlionis pradėjo sovietinėje Lietuvoje, Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume. Šioje meno mokykloje sovietiniais laikais buvo jaučiama laisva dvasia, nors ją ir mėginta slopinti. 1975–1985 m., didžiausio Sovietų Sąjungos politinio sąstingio metu, šios meno mokyklos moksleiviai mieste garsėjo jaunatvišku nepaklusnumu, nepriklausomybės demonstravimu, jungimusi į neoficialias idėjines grupes. R. Čiurlionis buvo vienas iš jų. Pokalbiai apie meną ir laisva kūryba, neatitinkanti oficialios mokymo programos, tapo savitu komunikavimo mažose bendraminčių grupėse būdu. Šaltoki ir oficialūs santykiai su pedagogais, nuolatiniai dalies moksleivių kivirčai su jais nemažai prisidėjo formuojantis stiprioms ir uždarokoms kūrėjų asmenybėms. Dabar jie priskiriami Lietuvoje gerai žinomai vidurinei menininkų kartai, kuriai priklauso ir R. Čiurlionis.
