AV bankas „Citibank“ suskaičiavo, kad tikimybė, jog Graikija per ateinančius 18 mėnesių paliks euro zoną, siekia 75 proc.
Ekonominių sunkumų ir politinio chaoso purtoma Graikija priėjo ribą, kai trauktis iš tiesų nebeliko kur. Šalies gyventojai ir politikai turi apsispręsti, ar toliau stengtis gyventi pagal išgales, ar skelbti bankrotą ir nerti į krizės dugną.
Gegužės 6-ąją vykusius parlamento rinkimus laimėjusioms partijoms nesugebėjus suburti naujo ministrų kabineto, Graikijoje birželio 17 dieną vyks pakartotiniai rinkimai. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad juos laimėtų radikalių kairiųjų pažiūrų partija „Syriza“, griežtai nepritarianti taupymui, kurio mainais į finansinę paramą iš graikų reikalauja Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Europos Komisija (EK) ir Europos centrinis bankas (ECB).
Pakartotiniuose rinkimuose „Syriza“ galėtų sulaukti 20,5 proc. gyventojų palaikymo. Palyginimui: gegužės 6-ąją už šią partiją balsavo 17 proc. į rinkimus atėjusių gyventojų. Toliau greičiausiai rikiuotųsi taupymo šalininkės – konservatorių „Naujoji demokratija“ galėtų gauti 19,4 proc. balsų, o socialistų „Pasok“ palaikytų 11,8 proc. gyventojų, Graikijos laikraštyje „Eleftheros Typos“ paskelbtos gyventojų apklausos rezultatus cituoja naujienų agentūra „Bloomberg“.
Būtent šios trys išvardytos partijos nesugebėjo susiderėti dėl naujos vyriausybės po gegužės 6-osios parlamento rinkimų. Todėl lieka visiškai neaišku, ar jos pajėgtų tai padaryti po pakartotinio balsavimo.
Situaciją komplikuoja tai, kad kitą mėnesį graikai turi pristatyti planą, pagal kurį mainais į tolesnę finansinę pagalbą įsipareigotų 2013 ir 2014 metais sutaupyti dar 11 mlrd. eurų. Jeigu iki to laiko nebus suburta nauja vyriausybė, kuri galėtų derėtis su tarptautiniais skolintojais, Graikija gali pritrūkti pinigų jau birželio pabaigoje.
„Toks bankroto scenarijus – „techninis bankrotas“ – dėl to, kad politikai nesugeba laiku suburti vyriausybės ir laiku negauna dalies finansavimo iš oficialių tarptautinių institucijų yra galimas. Manau, kad tai galėtų būti šokas, kuris tarsi pažadintų pačius graikus“, – svarstė Nerijus Mačiulis, vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas.
Vis dėlto jis pridūrė, kad šiuo metu didžioji dalis lėšų, kurias Graikija gauna iš TVF, EK ir ECB yra skiriama pensijoms ir valstybės tarnautojų atlyginimams. Todėl „defoltą“ pirmiausia pajustų ne Graikijos kreditoriai (šiuo metu nevyksta anksčiau išleistų obligacijų išpirkimai), o jiems priklausančių pinigų negausiantys šalies gyventojai.
Tiesa, galimas ir toks variantas, kad įsipareigojimų nevykdančiai Graikijai „troika“ vis dėlto skirtų reikalingas lėšas. Mat leidus šaliai bankrutuoti būtų labai aiškiai pademonstruota, kad kelerius metus trunkantis šimtų milijardų eurų vertės gelbėjimo planas žlugo.
Leidus šaliai bankrutuoti būtų labai aiškiai pademonstruota, kad kelerius metus trunkantis šimtų milijardų eurų vertės gelbėjimo planas žlugo.
Jeigu po pakartotinių rinkimų vyriausybę Graikijoje suformuotų radikalių kairiųjų pažiūrų politikai, deklaruojantys pasipriešinimą griežtai taupymo politikai, jie galėtų nuspręsti, kad net ir po kovo mėnesį įvykusio skolos restruktūrizavimo šaliai per sudėtinga aptarnauti likusią skolos dalį ir nebevykdyti ankstesnės valdžios paliktų finansinių įsipareigojimų.
N. Mačiulio nuomone, nauja Graikijos vyriausybė galėtų nuspręsti nevykdyti savo įsipareigojimų ne tik privatiems investuotojams, bet ir šaliai skolinusioms oficialioms institucijoms. „Politikai sako, kad reikia atsisakyti tos pagalbos virkštelės ir nusimesti visus įsipareigojimus. Nors tai būtų amoralus sprendimas, bet skolų naštos Graikija nebeturėtų. Tai reiškia, kad nebūtų ir skolos aptarnavimo išlaidų. Bet užmirštama, kad Graikija vis dar turi didžiulį biudžeto deficitą. Po tokio bankroto valstybės galimybės pasiskolinti finansų rinkose yra lygios nuliui. Todėl ji akimirksniu turėtų subalansuoti savo biudžetą, o tai nebūtų lengva. Mes matome, kad Graikija jau penktus metus bando subalansuoti savo biudžetą ir vis nesėkmingai. Jis yra toks išsipūtęs, kad pajamų ir išlaidų išlyginimas yra gana sudėtingas. Tai nebūtų lengvas procesas, nebūtų taip, kad visi graikai gali atsikvėpti ir vėl galima mokėti nepagrįstai dideles pensijas, socialines išmokas, valstybės tarnautojų atlyginimus“, – dėstė N. Mačiulis.
Graikai atsisveikins su euru?
Tiesa, kai kalbama apie galimą Graikijos bankrotą, dažnai lygiagrečiai siūlomas ir kitas itin radikalus žingsnis – išstoti iš euro zonos ir įsivesti drachmą. Tačiau tokio scenarijaus pasekmės būtų nepavydėtinos. Nors Graikijoje sukuriama tik 2,2 proc. euro zonos bendrojo vidaus produkto (BVP), jos pasitraukimas iš euro zonos ne tik sukeltų chaosą šalyje, bet ir skaudžiai smogų kitoms pinigų sąjungos valstybėms.
JAV bankas „Citibank“ suskaičiavo, kad tikimybė, jog Graikija per ateinančius 18 mėnesių paliks euro zoną, siekia 75 proc. Toks žingsnis sukurtų precedentą ir pinigų sąjungą tuomet galėtų palikti kitos dvi itin pažeidžiamos jos narės – Ispanija ir Italija. Savo ruožtu Prancūzijos banko „BNP Paribas“ analitikai prognozuoja, kad graikams „iškritus“ iš euro zonos, šalies BVP tuoj pat susitrauktų bent 20 proc., infliacija šoktelėtų iki 40–50 proc., o Graikijos skolos ir BVP santykis viršytų 200 proc. ribą.
Remiantis skirtingais skaičiavimais, drachma euro atžvilgiu galėtų nuvertėti iki 60 proc. „Tai reiškia, kad gyventojų perkamoji galia smarkiai sumažėtų. Politikams patogu sakyti, kad jie nemažins pensijų, bet jie nepasako to, kad įvedus naują valiutą ir ją devalvavus, už tą pačią sumą gyventojai galės nusipirkti mažiau. Šalyje tikriausiai ne vienerius metus būtų stebima dviženklė infliacija, didžiulis kainų šuolis, nes didelę dalį resursų Graikija, kaip ir Lietuva, importuoja iš užsienio“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Jeigu Atėnuose nebeliks politinės valios laikytis taisyklių ir įsipareigojimų, tęsti gelbėjimo planą bus beprasmiška.
Palyginimui: prieš dešimtmetį bankrutavus Argentinai, jos valiuta pesas nuvertėjo 70 proc. Argentinos vyriausybė tuomet griežtai – iki 250 pesų – apribojo sumą, kurią gyventojai per savaitę galėjo pasiimti iš banko. Pasiimti pinigų iš sąskaitų, kuriose lėšos buvo laikomos doleriais, buvo iš viso uždrausta. Tačiau tokia strategija nesuveikė. Šalies teismai palaikė indėlininkus ir nurodė bankams nedelsiant grąžinti jiems visas lėšas. Vyriausybės vykdyta politika išprovokavo kruvinus protestus, o šalies ekonomika nugrimzdo į recesiją.
Panikuojantys Graikijos gyventojai per kelias dienas iš bankų atsiėmė mažiausiai 700 mln. eurų. Šalies bankai šiuo metu yra visiškai priklausomi nuo ECB teikiamų likvidumo paskolų. Jai išstojus iš euro zonos, šis greičiausiai užsuktų pinigų čiaupus ir bankai pristigtų pinigų. Dėl šios priežasties Graikijos vyriausybė neturėtų kito pasirinkimo, kaip tik pasekti Islandijos, kuri finansinės krizės metu iš skolintojų griuvėsių sukūrė tris naujus bankus, pavyzdžiu.
Graikijos vyriausybė taip pat turėtų priimti naują valiutos įstatymą ir įjungti pinigų spausdinimo mašinas. „The Guardian“ naujienų svetainė neatmeta galimybės, kad graikai patyliukais jau spausdina drachmas ir primena, kad 1993 metais nuo Čekoslovakijos atsiskyrusi Slovakija naują valiutą pradėjo spausdinti likus maždaug pusmečiui iki suplanuoto atsiskyrimo. Nauji pinigai buvo laikomi sandėlyje Londone ir atgabenti į naujai susikūrusią valstybę, kai žinia apie jos atsiskyrimą buvo paskelbta oficialiai.
Europos Sąjungos pareigūnai ne kartą pakartojo pageidaujantys, kad Graikija liktų euro zonoje. Tačiau jie, regis, padarė viską mėgindami iš problemų pelkės ištraukti šią valstybę. Jeigu Atėnuose nebeliks politinės valios laikytis taisyklių ir įsipareigojimų, tęsti gelbėjimo planą bus beprasmiška. Tuomet Europa turės ruoštis pinigų sąjungos skilimui, kuris šiuo metu gali atrodyti daugiau nei įmanomas.
