Ar Panevėžio centre esantis istorinis Pradinės mokyklos pastatas vertas, kad į jį negalėtų kojos įkelti niekas, išskyrus pedagogus ir jų mokinius? Kultūros paveldo departamentas įsitikinęs, kad Panevėžio valdžia privalo užtikrinti, jog 1935 m. pastatytoje mokykloje visą laiką veiks švietimo įstaiga.
Savivaldybė atsikerta, esą tokios garbės dar nėra nusipelnęs nė vienas Panevėžio statinys, o 384 vaikus galinti priimti Pradinė mokykla – ne Vilniaus universitetas, 442-ejus metus veikiantis tame pačiame pastate. Aukštaitijos sostinės valdininkai neslepia, jog teisės aktai neprieštarauja, kad istorinis statinys miesto centre pereitų netgi į privačias rankas.
Prašymas nepasiekė
Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinys prašė miesto Tarybos Pradinės mokyklos pastatą Ukmergės g. dėl jo istorinės ir architektūrinės vertės paskelbti Savivaldybės saugomu.
Padalinio vadovą Arūną Umbrasą nustebino gautas atsakymas. Miesto meras Vitalijus Satkevičius paveldosaugininkams raštu išdėstė, kad Pradinės mokyklos statinio Savivaldybė neskelbs saugomu, nes jis ir taip stūkso miesto Tarybos istorine paskelbtoje Panevėžio teritorijoje.
„Įstatymas numato, kad tik Savivaldybės taryba gali priimti sprendimą dėl pastato paskelbimo saugotinu. Tačiau iš gauto atsakymo galima suprasti, kad Tarybos mūsų prašymas net nepasiekė, o sprendimą priėmė pats meras“, – stebisi A.Umbrasas.
Mokykla įgytų imunitetą
Kultūros paveldo departamento atstovai Panevėžyje neslepia, kad Pradinės mokyklos pastatu susirūpino dėl Savivaldybės užmačių uždaryti švietimo įstaigą. Pasak A.Umbraso, įstatymas numato, kad jei istoriniam statiniui iškyla grėsmė, turi būti inicijuojamas jo paskelbimas saugomu. Paveldosaugininkas nuogąstauja, kad istorinės ir architektūrinės reikšmės pastatais negalinčiame pasigirti Panevėžyje gresia būti sunaikintiems ir dar išlikusiems.
A.Umbrasas tvirtina, kad meras supainiojo du absoliučiai skirtingus dalykus. Istorinėje dalyje esančių pastatų saugoma tik architektūra. Paveldosaugininkai siekia, kad būtų įteisintas ir gerokai griežtesnis apribojimas – Pradinės mokyklos statinio paskirtis nebūtų keičiama.
Jei kultūros paveldo saugotojams pavyktų įteisinti tokį reikalavimą, švietimo specialistų planuojama sunaikinti mokykla įgytų imunitetą – ji negalėtų būti uždaroma.
„Iš mero atsakymo supratau, kad Savivaldybė neatsisako ketinimų naikinti mokyklą ir keisti statinio paskirtį. Gali atsitikti ir taip, kad šito pastato apskritai neliks“, – baiminasi A.Umbrasas.
Paveldosaugininkai neketina sudėti rankų. A.Umbrasas žada kreiptis į Kultūros paveldo departamentą, kad Panevėžio pradinė mokykla taptų saugoma nebe Savivaldybės, o valstybės.
Istorinis palikimas
Ties uždarymo riba laviruojanti Pradinė mokykla paveldosaugininkų užtarimo sulaukė dėl to, jog ji pastatyta ketvirtajame dešimtmetyje, kai Nepriklausomoje Lietuvoje buvo kuriama švietimo sistema.
Iš dešimties tuomet Panevėžyje įkurtų pradinių mokyklų teišlikę keturių pastatai Nevėžio, Smėlynės, Ukmergės gatvėse ir Liepų alėjoje. Per beveik aštuonis dešimtmečius tik dviejų paskirtis nepakito. Juose šiuo metu veikia Senvagės pagrindinė ir Pradinė mokyklos.
Į pastarąją 1939-aisiais perkėlus Pedagoginį institutą, jame studijavo Pietų Lietuvos partizanų vadas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, 1957–1972 m. Pradinės mokyklos direktoriumi buvo pedagogas, publicistas Jokūbas Skiauteris, joje mokėsi poetė Ramutė Skučaitė.
„Atsižvelgus, kad šiame pastate mokėsi ir dirbo žymūs Lietuvos žmonės, Panevėžiui yra garbės reikalas išsaugoti jo, kaip švietimo įstaigos, paskirtį“, – mano A.Umbrasas.
Meras problemos nemato
Panevėžio meras V.Satkevičius pasisako už tai, kad istorinis Pradinės mokyklos pastatas negali būti griaunamas ar keičiamas fasadas, tačiau ar jame išliks švietimo įstaiga, teigia paliksiantis spręsti miesto mokyklų tinklą dėliojantiems specialistams.
„Kiek ir kokių įstaigų miestui reikia, koreguoja gyvenimas. Iš prieš kelerius metus buvusių 24 tūkst. mokinių Panevėžyje telikę 12 tūkst. Jei jų ir toliau mažės, švietimo specialistams teks spręsti, ar reikalinga Pradinė mokykla. Ar kam dabar blogiau, kad vietoje kadaise buvusio „Meno“ kino teatro dabar dramos teatras?“ – teigė meras.
V.Satkevičius tvirtina nematantis priežasties, kodėl miesto Taryba turėtų gaišti laiką ir svarstyti Kultūros paveldo departamento siūlymą. Anot jo, kad statinys nebus suniokotas, garantuoja miesto centrui suteiktas istorinės dalies statusas.
Leistų ir privatizuoti
Dėl ko reikėtų išsaugoti Pradinę mokyklą ir taip garantuoti pedagogams darbo vietas, svarių argumentų pripažįsta nerandanti ir Savivaldybės kultūros paveldo specialistė Loreta Paškevičienė.
„Netgi jei mokyklos pastatą įrašytume į saugotinų objektų sąrašą, nereiškia, kad nebebus galima keisti jo paskirties – niekas nenupirks, neprivatizuos, neišsinuomos. Lietuvoje daug dvarų, kitų istorinių statinių, kurių paskirtis pakeista“, – tvirtina valdininkė. Anot jos, Savivaldybė yra numačiusi, kad pasikeitus savininkui Pradinės mokyklos pastato vertingos architektūrinės savybės privalės būti išsaugotos.
Pasak L.Paškevičienės, kad nereikalinga Tarybai svarstyti dėl Pradinės mokyklos pastato paskelbimo saugotinu, nusprendė Kultūros departamento prašymą svarstę komitetai. Tačiau Kultūros ir meno komiteto pirmininkas Algis Čeponis pripažįsta apie paveldosaugininkų raštą Savivaldybei girdėjęs tik iš gandų.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
