(AP/Scanpix nuotr.)Privati „Falcon 9“ raketa prieš dvejus metus sėkmingai aplink Žemę apskraidino kapsulę.
Šis šeštadienis palyginti neilgoje žmonijos kosmoso istorijoje gali būti įrašytas kaip dar viena istorinė data – į Tarptautinę kosminę stotį planuojama paleisti pirmą privačią raketą su kroviniu. Tai pirmas kartas istorijoje, kai tokią užduotį JAV vyriausybė patikėjo privačiai bendrovei „SpaceX“.
Sėkminga misija galėtų visiems laikams pakeisti tai, kaip vykdomi kosminiai tyrinėjimai ir žmogaus kelionės už Žemės atmosferos ribų. NASA dar prieš kelerius metus pradėjo bendradarbiauti su kosmines technologijas plėtojačniomis bendrovėmis ir ateityje tikisi vis didesnę dalį užduočių ir misijų atiduoti į jų rankas. Pati NASA dėl sumažinto finansavimo buvo priversta atšaukti pakartotinį žmonių išsilaipinimą Mėnulyje, atidėti kitus projektus.
Šiuo metu NASA neturi priemonių, kaip gabenti savo astronautus į Tarptautinę kosminę stotį. Praėjusiais metais sustabdžiusi daugkartinio naudojimo erdvėlaivių programą ir nurašiusi visus savo erdvėlaivius, būsimąją raketą NASA dar tik kuria ir geriausiu atveju pradės naudoti po ketverių metų. Šiuo metu amerikiečiai naudojasi rusų paslaugomis ir žmones bei krovinius į kosmosą gabena rusų raketomis „Sojuz“. Teigiama, kad viena vieta rusų kapsulėje amerikiečiams atseina 63 mln. JAV dolerių. Tad alternatyva būtų pravarti.
Tiesa, netrūksta ir skeptikų, abejojančių tokios NASA strategijos sėkme. Jų nuomone, atskiros privačios kompanijos nėra pajėgios sukurti patikimas technologijas, kurios sugebėtų atlikti keliones į kosmosą, todėl tokios strategijos gali laukti nesėkmė.
Todėl kad ir kaip susiklostytų „SpaceX“ raketos startas, jis greičiausia taps istoriniu įvykiu, nulemsiančiu tolesnę kosmoso tyrinėjimų strategiją. Ateinantį šeštadienį iš Kanaveralo kyšulio Floridos valstijoje pakilusi raketa gabens pusė tonos maisto, vandens ir kitų atsargų į kosminę stotį.
Susijungimas su Tarptautine kosmine stotimi planuojamas po trijų parų po paleidimo. Raketa su kapsule turėtų pati priartėti prie kosminės stoties ir užmegzti ryšį su jos kompiuteriais. Kosminėje stotyje dirbantiems astronautams reikės priartėjusią kapsulę sugriebti roboto ranka ir padėti jai prisišvartuoti. Po kelių savaičių kapsulė turėtų grįžti į Žemę.
Bendrovę „SpaceX“ 2002 metais įkūrė interneto verslininkas Elonas Muskas, kuris, išplėtojęs interneto atsiskaitymų sistemą „PayPal“, vėliau ją pardavė už 1,5 mlrd. JAV dolerių. Jis taip pat yra įkūręs elektromobilių gamintoją „Tesla Motors“.
Įkūręs „SpaceX“ E. Muskas į ją investavo 100 mln. JAV dolerių. Pirmoji bendrovės raketa „Falcon 1“, patyrusi tris nesėkmingus bandymus, galop 2008 metais iškėlė palydovą virš Žemės. Tais pačiais metais NASA su šia bendrove sudarė 1,6 mlrd. JAV dolerių kontraką, kuris numato 12 krovininių skrydžių į kosminę stotį. 2010 metų pabaigoje „SpaceX“ tapo pirma privačia bendrove, pakėlusia į viršutinius atmosferos sluoksnius kapsulę „Dragon“, kuri, apskriejusi aplink Žemės rutulį, sėkmingai grįžo į atmosferą ir nusileido.
Nors pastarajai misijai „SpaceX“ ruošėsi maždaug pusantrų metų, o jos metu bus naudojama pažangesnė ir didesnė raketa „Falcon 9“, jos vadovas E. Muskas išlieka atsargus ir teigia, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog pirmasis bandymas gali nepavykti.







