Prabangaus NT savininkai nepuolė vengti mokesčio.
Brangaus būsto savininkai neieško būdų, kaip būtų galima išvengti šiemet įsigaliojusio daugiau nei 1 mln. litų kainuojančio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Nei Registrų centras, nei notarai nepastebėjo aktyvių bandymų, siekiant išvengti papildomų išlaidų.
Praėjusių metų pabaigoje Seimo priimtas NT turto mokestis numato, jog fiziniai asmenys ar šeimos nariai, kurių turimo nekilnojamojo turto vertė yra didesnė nei 1 mln. litų, privalo kasmet mokėti 1 proc. nuo sumos, viršijančios 1 mln. litų ribą.
Numatyta apmokestinti ne tik gyvenamąjį būstą, tačiau ir sodo namelius, garažus, šiltnamius, ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties pastatus ir kitus inžinerinius statinius.
Biudžeto pajamas turėjęs padidinti mokestis Seime priimtas itin skubiai. Mokesčiui nepritarę parlamentarai tuomet aiškino, jog prabangaus NT apmokestinimo schema – neapgalvota, paliekanti terpių mokesčio vengimui. Buvo manoma, jog mokesčio norintys išvengti asmenys bandys ginčyti ir sumažinti turimo NT vertę arba dovanos turtą kitiems asmenims.
Manipuliacijų nepastebėjo
Registrų centro duomenimis, 1 mln. litų vertės turto šalyje nėra daug: 741 gyvenamosios paskirties bei 415 negyvenamosios paskirties objektų. Tiesa, birželio mėnesį brangių objektų gali sumažėti – iki kovo 31 d. savininkai Registrų centrui galėjo teikti prašymus keisti NT mokestinę vertę, tačiau tik tada, jei individualaus turto vertinimo metu objekto vertė 21 proc. ir daugiau skiriasi nuo masiniu būdu nustatytos vertės.
Registrų centras šiemet yra gavęs 118 fizinių asmenų prašymų, iš kurių 61 – dėl gyvenamųjų pastatų, 13 – dėl kitokios paskirties NT naujos mokestinės vertės nustatymo. Iš viso šiemet gauti 183 prašymai – tiek iš fizinių, tiek iš juridinių asmenų. Praėjusiais metais sulaukta 250 paraiškų, kurių didžiąją daugumą pateikė fiziniai asmenys.
Aidas Petrošius, Registrų centro atstovas spaudai, aiškino, jog šiemet pateikti prašymai bus išnagrinėti iki birželio 1 dienos, tačiau abejojo, jog didelė dalis jų bus patenkinta: „Naujas mokestis nesukėlė tokio didelio ažiotažo, kokio buvo laukta. Iš dalies tai rodo ir masinio NT vertinimo tikslumą.“
Paskutinį kartą masinio vertinimo būdu NT objektų vertė paskelbta 2011 m. sausio 1 dieną. Masinis vertės nustatymas atliekamas kas 5 metus. Kartu su priimtu nauju mokesčio įstatymu buvo pateikta ir dar viena politikų įžvelgtas planas galimoms manipuliacijoms – brangaus NT savininkai stengsis juos padovanoti artimiesiems.
Tačiau ir šis planas nebuvo išnaudotas. Notarų rūmų atstovas spaudai Aleksandras Matonis teigė, jog susidomėjimas šia galimybe buvo juntamas praėjusių metų gruodžio mėnesį: „Žmonės skambindavo, klausdavo dėl dovanojimo akto reikalavimų. Tačiau tai tebuvo susidomėjimas – drąsiai galima sakyti, jog pataisos neturėjo realios įtakos notarinių veiksmų skaičiaus augimui.“
Pataisos – be skubos
Praėjusių metų gruodį kartu su NT mokesčiu konservatoriai siūlė ir kitus, jų pavadintus „prabangos mokesčius“ – automobilių bei indėlių palūkanų apmokestinimą. Šiems projektams politinės valios nepakako – įstatymo projektų svarstymas ir priėmimas atidėtas pavasario Seimo sesijai. Tačiau nei vienas šių projektų preliminariuose kadenciją bebaigiančio Seimo darbotvarkėje neįrašytas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma teigė abejojantis, kad parlamentarai išspręs šiuos klausimus dar iki parlamento rinkimų spalio mėnesį.
Finansų ministerija teigia, jog brangaus NT apmokestinimas per metus biudžetą galėtų papildyti 17 mln. litų.
Svarstant įstatymo projektą Seime, oponentai teigė, jog NT mokestis nesurinks tiek lėšų, kiek bus išleista jo administravimui. Tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojos Vilmos Vildžiūnaitės teigimu, toks teiginys prasilenkia su realybe – vienkartinės išlaidos informacinės programinės įrangos sukūrimui sieks 100 tūkst. litų, o kasmet mokesčio administravimas kainuos 650 tūkst. litų. Numatyta, jog papildomoms VMI funkcijoms atlikti reikės 5 naujų darbuotojų.
