Ar F.Hollande'ui pavyks socialdemokratiją simbolizuojančiomis raudonomis rožėmis iškloti Prancūzijos (ir galbūt Europos) kelią?
Išrinktas labiau už tai, kas jis nėra, o ne už tai, kas yra. Jis – „ponas normalusis“, kuris nėra Nicolas Sarkozy. Be žmonos supermodelio (tiksliau – be sutuoktinės), bet su partnere žurnaliste Valerie Trierweiler, be brangių cigarų ir jachtų. Ir be konservatyvių pažiūrų, kurios šalies, turinčios stiprias kairiąsias tradicijas, valdžioje dominavo nuo 1995 metų. Pradžiai – ir be itin ištaigingos inauguracijos. Bet ką jis parodys pasibaigus iškilmėms?
Vienintelis iki F. Hollande’o šiuolaikinės Prancūzijos vadovas socialistas buvo Francois Mitterrandas, po kurio valdė konservatoriai: dvi kadencijas Jaques’as Chiracas ir vieną Nicolas Sarkozy.
Tuomet turėjo ateiti Dominique’o Strauss-Kahno, socialistų lyderio ir apklausų favorito, eilė. Tačiau Tarptautinio valiutos fondo vadovo pareigas ėjęs politikas išvirto iš bėgių dėl kaltinimų seksualine prievarta. D. Strauss-Kahnas ko gero nebūtų pretendavęs į „normalaus“ prezidento titulą, kadangi ir anksčiau prie jo buvo kimbama dėl potraukio prabangai, siuvama „šampaninio socialisto“ etiketė.
Oras inauguracijos metu priminė euro zonos klimatą.
F. Hollande’as, kampanijos metu kaldinęsis normalaus prezidento įvaizdį, pageidavo sąlyginai kuklios inauguracijos ceremonijos. Neskaitant pusketvirto šimto valstybės pareigūnų joje dalyvavo apie trisdešimt asmeninių svečių, taip pat jo partnerė. Tačiau savo ir jos vaikus prezidentas paliko namie – kitaip nei N. Sarkozy prieš penkerius metus į Eliziejaus rūmus atsivedęs visą šeimą.
Daugumai F. Hollande’as visų pirma yra kairysis, savo kampanijoje žadėjęs 75 proc. mokesčius uždirbantiems daugiau nei 1 mln. eurų per metus, o gaunantiems daugiau nei 150 tūkst. eurų – 45 proc.
„Ko aš nepriimu – tai nepadorus turtas, atlygis, neturintis jokio ryšio su talentu, protu ar pastangomis“, – kampanijos metu teigė F. Hollande’as.
Kai kurie itin turtingi Prancūzijos verslininkai jo planais pasipiktino taip, lyg visi apmokestinamieji būtų laikomi būtent tokiais „nepadoriais“ turtuoliais.
Turtingiesiems, drįsusiems kritikuoti apmokestinimo planus, mokesčiai yra simbolis, kuriuo esą kuriama nepakantumo „ambicingiems ir sėkmingiems“ atmosfera. Kai kurie mano, kad iš Paryžiaus į Londoną ir kitas sostines nutekės jauni protai. Tuo metu kaimyninėse Belgijoje ar Šveicarijoje jau padaugėjo prabangiu nekilnojamuoju turtu besidominčių prancūzų.
Tačiau šis kai kuriems baisus socialistas inauguracinėje kalboje perdavė, jo žodžiais, „pasitikėjimo žinią“. F. Hollande’as pakvietė Prancūziją vienytis, žadėjo kovoti prieš šalyje egzistuojančias skirtis, rasizmą ir antisemitizmą, paminėjo ir stoviniuojančią ekonomiką, nedarbą, valstybės skolos ir konkurencingumo problemas.
Jis minėjo visus ligšiolinius Penktosios respublikos prezidentus, išskirdamas jų nuopelnus, tačiau N. Sarkozy darbų neįvardino, tik palinkėjo jam sėkmės „naujame gyvenime“.
F. Hollande taip pat teigė norintis, jog ES lyderiai pasirašytų susitarimą, kuriame būtų susietas, jo žodžiais, „būtinas deficito mažinimas“ ir „neišvengiamas ekonomikos stimuliavimas“.
Tą pačią inauguracijos dieną F. Hollande išvyks į Vokietiją vakarienės su kanclere Angela Merkel. Jo ir jos nuomonės nesutampa, tačiau, jie „vienas kitam tai pasakys, kad kartu galėtų siekti gerų kompromisų“, teigė jis pirmadienį interviu Prancūzijos televizijoje.
Nors A. Merkel žada nuoširdžiai priimti N. Sarkozy įpėdinį, Gavino Hewitto, BBC Europos skilties redaktoriaus, nuomone, Berlyne į F. Hollande‘ą žiūrima įtartinai: „Jiems nepatinka faktas, kad kampanijos metu jis iškėlė vėliavą prieš taupymą ir propagavo augimą. Daugelis tai matė kaip paraišką susigrąžinti Prancūzijos lyderystę Europoje“.
Vokietijoje įvyks pirmoji jo, kaip Prancūzijos prezidento, spaudos konferencija. Tai ko gero privers suklusti dar daugiau vokiečių, kurių dalis, beje, pastarąjį savaitgalį didžiausioje šalies Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje nubalsavo už A.Merkel varžovus socialdemokratus.
Grįžęs į Paryžių F. Hollande‘as patvirtins likusią ministrų kabineto, kurio vadovu taps vokiškai laisvai kalbantis Jean-Marcas Ayraultas, sudėtį ir ketvirtadienį dalyvaus jos posėdyje, o jau penktadienį skris už Atlanto susitikti su Baracku Obama. JAV viena iš pagrindinių pokalbių temų bus Prancūzijos pasitraukimas iš Afganistano. F. Hollande‘as vienu iš savo kampanijos punktų žadėjo išvesti karinėse operacijose dalyvaujančias prancūzų pajėgas dar šiemet – metais anksčiau nei sutarę kiti Vakarų sąjungininkai. Lig šiol patirties tarptautinėje politikoje stokojantis F. Hollande’as JAV jos gaus iškart didelę dozę – be B. Obamos jo laukia Didžiojo aštuoneto ir NATO susitikimai.
