Pravaikštininkų bausti nėra kaip.
Per beveik ketverius šios Seimo kadencijos metus už plenarinių posėdžių nelankymą buvo nubausti keturi parlamentarai – jiems trečdaliu sumažintos algos. Tačiau posėdžiuose nedalyvaujančių politikų – kur kas daugiau, tik dabar galiojančios nuostatos neleidžia jų nubausti, o griežtesnės parlamentarų veiklos taisyklės sunkiai skinasi kelią Seime.
Šiuo metu Seimo nariams gali būti sumažinti alga, jei jie be pateisinamos priežasties per mėnesį praleido daugiau nei pusę plenarinių posėdžių. Atlyginimas už tai jau buvo sumažintas tuometiniam parlamentarui Viktorui Uspaskichui bei Birutei Vėsaitei (2009 m. vasarį), iš Seimo pašalintam Linui Karaliui (2010 m. sausį) bei Aušrinei Pavilionienei (2012 m. sausį).
Tačiau tai nereiškia, jog per ketverius metus vos keturi parlamentarai nepasirodė didžiojoje daugumoje posėdžių. Seimo narys laikomas dalyvavusiu plenariniame posėdyje, jei užsiregistruoja jo pradžioje. Taigi bausmės jis nesulauks, jei užsiregistruos ir išeis iš vidutiniškai 4-5 valandas trunkančio posėdžio.
Seimo narių balsavimų statistika rodo, jog 49 parlamentarų aktyvumas neperžengia 50 proc. ribos. Tai reiškia, kad jie dalyvavo balsavimuose dėl mažiau nei pusės teisės aktų. Jei būtų vertinamas ne plenarinių posėdžių lankomumas, o balsavimas, šie 49 parlamentarai rizikuotų netekti dalies atlyginimo. Dar 29 parlamentarai balansuoja ties galimos nuobaudos riba – jų balsavimų aktyvumas tesiekia 50-60 procentų.
Tarp aktyviausių pravaikštininkų – ir 5 ministrai bei Vyriausybės vadovas. Prieš kelerius metus Seimas bandė inicijuoti Konstitucijos pataisą, neleidžiančią ministrams išsaugoti Seimo nario mandato, tačiau idėjai nebuvo pritarta.
Pačiais nepažangiausiais Seimo nariais būtų galima laikyti Vincą Babilių ir Seimo nario mandatą turintį Susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį. Kartu su Tautos prisikėlimo partija į parlamentą atėjęs V. Babilius vidutiniškai balsavo už kas trečią projektą – dalyvavimas balsuojant siekė 28,47 procento. Ministras E. Masiulis dalyvavo 22,65 procento balsavimų.
Balsavimų statistikoje įtraukti ir politikai, negalėję dalyvauti posėdžiuose dėl pateisinamos priežasties. Tačiau statistika byloja – balsuojančių parlamentarų kur kas mažiau, nei užsiregistruojančiųjų posėdžiuose.
Daugiau nei 90 proc. balsavimų šioje kadencijoje dalyvavo vos trys: konservatoriai Pranas Žeimys (94,51 proc.), Kazimieras Kuzminskas (94,6 proc.) bei Petras Luomanas (90,83 procento).
Už 80-90 proc. pateiktų įstatymo projektų šioje kadencijoje balsavo 14 parlamentarų. 70-80 proc. balsavimų dalyvavo 16 parlamentarų, 60-70 proc. teisės aktų savo balsais įvertino 20 Seimo narių.
Nesutaria, kaip bausti
Seimas jau ne pirmus metus neapsisprendžia, kokiomis naujomis taisyklėmis būtų galima apibrėžti parlamentarų darbą. Praėjusių metų pabaigoje teisininkų darbo grupė pateikė naują Seimo narių veiklos garantijų įstatymo variantą, tačiau parlamentui jis neįtiko – parlamentarų darbo grupė, vadovaujama konservatoriaus Stasio Šedbaro, pasiūlė kiek sušvelnintą jo variantą.
Naujausiame projekte, nors yra švelnesnių nuostatų, Seimo narių pravaikštos vertinamos griežčiau. Šiuo metu komitetuose svarstomame projekte numatoma, jog jei parlamentaras be pateisinamos priežasties praleidžia daugiau nei pusę balsavimų Seimo plenariniame posėdyje, atlyginimas už tą posėdį jam nėra mokamas. Atlyginimo sumažinimas grėstų ir tiems, kurie be pateisinamos priežasties praleido daugiau nei pusę Seimo struktūrinių padalinių (komitetų, komisijų, frakcijų) ar darbo grupių posėdžių. Tokiu atveju dėl kiekvieno praleisto posėdžio atlyginimas būtų mažinamas 5 procentais.
Ankstesniame, teisininkų ruoštame, projekte nuobauda galėtų būti skiriama parlamentarui, kuris be pateisinamos priežasties praleido plenarinį posėdį. Tokiu atveju jam nebūtų mokamas atlyginimas už tą dieną, o už didelę dalį pravaikštų grėstų ir apkalta.
Jei parlamentarai paskubės, naujos Seimo narių veiklos garantijos, kartu ir nuobaudos už praleistus balsavimus, bus priimtos per likusią Seimo kadenciją. Įstatymo projektą rengusios darbo grupės vadovo S. Šedbaro teigimu, naujos parlamentarų veiklos garantijos yra susijusios su neseniai atnaujintu Seimo statutu, tad įstatymą reikėtų priimti iki susirinks naujai išrinktas parlamentas: „Jeigu nespėsime, sulauksime pasipriešinimo, reikės grįžti prie Statuto ir derinti prie esamos situacijos.“
