Vyriausybė pritartų MMA didinimui, jeigu bus įteisintas darbo santykių liberalizavimas.
Vyriausybė sutiktų minimalią mėnesinę algą (MMA) nuo kitų metų sausio 1 dienos padidinti iki 900 litų, jeigu būtų įteisinti jos siūlymai liberalizuoti darbo santykius. Darbo santykių liberalizavimas esą paskatintų smulkiojo verslo plėtrą bei naujų darbo vietų kūrimą. Tačiau analitikai tuo abejoja ir tvirtina, kad Vyriausybės pageidaujami pokyčiai būtų naudingi stambioms, o ne smulkioms įmonėms.
„Daugiausia darbo vietų sukuriančiam smulkiajam verslui numatomi svarbūs pakeitimai, palengvinsiantys naštą. Pasak ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus, darbo santykių lankstumas – viena esminių sąlygų verslui plėtoti ir taip kurti daugiau darbo vietų“, – teigiama pirmadienį Vyriausybės spaudos tarnybos išplatintame pranešime.
Vyriausybės pasitarime buvo svarstomi tokie Darbo kodekso pakeitimai: 20 darbo dienų atostogos vietoje 28 darbo dienų per metus; maksimali ne šešių, o keturių mėnesių išeitinė išmoka; vieno–trijų mėnesių įspėjimas prieš atleidžiant vietoje dabar numatytų keturių mėnesių; galimybė nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojui sukanka 65 metai; galimybė sudaryti terminuotas darbo sutartis su nuolat dirbančiais asmenimis.
Skelbiama, kad Vyriausybė pritartų MMA didinimui, jeigu bus įteisintas toks darbo santykių liberalizavimas. Nuo liepos 1 dienos MMA esą galėtų būti padidinta iki 850 litų, o nuo kitų metų sausio 1 dienos – iki 900 litų.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audra Mikalauskaitė portalui IQ.lt sakė, kad kalbėti vien apie MMA didinimą negalima, kartu esą reikia reikia kalbėti ir apie darbo santykius, darbo našumą ir su tuo susijusį balansą.
„Kol kas dėl nieko konkrečiai nesutarta. Buvo kalbėta, ką galima padaryti, kad atsirastų galimybės verslui steigti daugiau naujų kokybiškų darbo vietų. (…) Galutinis pasitarimo protokolas bus trečiadienį. Formuluotės, ar bus taip, ar kitaip nėra. Kitas dalykas, mes kalbame apie susitarimo „ėjimą“ į Trišalę tarybą, apie tai, su kokia pozicija Vyriausybė galėtų eiti į derybas“, – sakė viceministrė.
Tačiau Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims, svarstė, kad Vyriausybės siūlomas darbo santykių liberalizavimas kur kas naudingesnis stambioms, o ne smulkioms įmonėms: „Lyg ir kertasi tikslai. Didžiosios įmonės lyg ir neprieštarauja MMA kėlimui. Tam prieštarauja mažosios įmonės, tačiau tas liberalizavimas vargiai pagerintų smulkiųjų padėtį“.
V. Klyvienė pažymėjo, kad mažosios įmonės dabar suranda būtų kaip apeiti įstatymus ir nemokėti darbuotojams MMA – žmonės įdarbinami ir puse, ir trečdaliu, ir ketvirtadaliu etato, o mokesčių inspektoriai nespėja sužiūrėti, ar konkretus darbuotojas reikalingas visai darbo dienai ar ne visai.
„Galimybių apeiti MMA yra, ji apeinama. Todėl aš nesuprantu, kodėl keliamas triukšmas dėl tokio nedidelio padidinimo. Tie, kurie šitą dalyką apeidavo, apeis ir toliau. Nelabai suprantu, dėl ko čia vyksta tokie draskymaisi“, – dėstė analitikė.
Ji taip pat abejojo, ar didesnis darbo rinkos lankstumas sumažins aukštą nedarbo lygį: „Nedarbas pas mus yra struktūrinis. Tai yra kvalifikacijos, pasiūlos ir paklausos neatitikimas ekonomikoje. Tai vargu, ar šitie papildomi lankstumai labai smarkiai teigiamai prisidės“.
